K.Clijsters: "Aš dar norėčiau pažaisti iki olimpiados"

Trečioji pasaulio raketė belgė Kim Clijsters tapo "Australian Open" čempione. Tai buvo antras iš eilės jos laimėtas Didžiojo kirčio turnyras bei pirmoji pergalė ne Niujorke, kur triumfavo tris kartus.
Po dvikovos atsakinėdama į žurnalistų klausimus K.Clijsters patvirtino, kad tai paskutinis jos pilnas sezonas ir kad po 2012 metų Londono olimpinių žaidynių ko gero galutinai kabins raketę ant vinies bei ruošis antro vaiko gimimui.

...........................................

- Kitais metais sugrįšite į Melburną, kad apginti čempionės titulą?
- Taip, tikiuosi kad sugrįšiu.

- Pasibaigus dvikovai jūs pravirkote. Kiek emocionali tapo ši jūsų ketvirta pergalė Didžiojo kirčio turnyruose?
- Jos visos buvo emocionalios. Žinote, aš visada stebiuosi kokioje įtampoje tenka būti, bet tada paskutinis smūgis ir staiga viskas baigta. Tuo metu pajauti didžiulį palengvėjimą, o kai šiandien dar man pavyko pakeisti dvikovos eigą tai iš viso ypatinga.

- Kaip jums pavyko pakeisti dvikovos eigą?
- Pirmame sete Na Li viską darė geriau nei aš. Jos smūgiai buvo žymiai stipresni ir aštresni, be to ji daug geriau padavinėjo bei priiminėjo. Manau, kad tuo metu ji demonstravo savo geriausią tenisą, nes anksčiau ji niekada prieš mane taip gerai nežaidė. Po pirmo sete man teko galvoti ką turiu padaryti kad ją išmušti iš ritmo ir priversti daugiau mastyti. Aš pradėjau kaitalioti smūgius, bandžiau "pjauti", siųsti aukštus kamuoliukus kas privertė ją daryti daugiau neišprovokuotų klaidų. Na Li ėmė kur kas sunkiau sektis ir aš vėliau tiesiog stengiausi išlaikyti savo pranašumą.

- Tai kažkas ką jūs įsidėmėjote iš tarpusavio dvikovos Sidnėjuje ir šiandien bandėt panaudoti savo naudai?
- Hm, vargu aš kažką įsiminiau. Ko gero ji pradėjo stipriau mušti kamuoliuką. Na Li visada turėjo neblogą smūgį iš kairės, bet mušdama iš dešinės anksčiau turėjo problemų. Jos forhendas buvo pakankamai silpnas, bet dabar atrodo jį pagerino šį savo žaidimo elementą. Šitą aš tikrai pajaučiau Sidnėjuje ir galvoju, kad tai buvo pagrindinis pokytis lyginant su mūsų prieš tai vykusiomis dvikovomis.

- Mes labai retai matome jus tokią emocionalią kaip šiandien. Ar tai dėl didžiulės susitikimo svarbos?
- Ne, aš taip nepasakyčiau. Galvoju, kad pagrindinė priežastis slypi, kad pati dvikova vyko neįtikėtinai įtemptai, todėl manau, kad niekada anksčiau aš nebuvau tokia emocionali kuomet džiaugiausi pergale kituose trijuose Didžiojo kirčio turnyro finaluose. Nors kituose turnyruose taip pat buvo nemažai intensyvių dvikovų, finalų, kaip tarkim mano pirmasis toks susitikimas "Roland Garros" varžybose. (2001m. K.Clijsters finale pralaimėjo Jennifer Capriati - 6:1,4:6,10:12).

- Aš skaičiau, kad šis sezonas jums gali tapti paskutinis kuriame žaisite pilną sezoną, o 2012 metais sugrįšite tik kad sudalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. 2013 metais jūs antrą kartą tapsite mama, o 2015 metais vėl sugrįšite į didįjį tenisą.
- Šito aš tikrai niekada nesakiau. Šiuo metu aš tikrai galvoju, kad šie metai man bus paskutiniai kuomet žaisiu pilną sezoną savo karjeroje. Aš dar norėčiau pažaisti iki olimpiados. Aš niekada nedalyvavau olimpinėse žaidynėse o iki jų liko pusantrų metų, gal šiek tiek mažiau, o tada žiūrėsim. Kai sugrįžusi tik pradėjau žaisti aš iš tikro galvojau apie olimpiadą. Aš planavau žaisti iki jų, bet net neįsivaizdavau, kad mano sugrįžimas bus toks sėkmingas ir viskas taip pakryps. Maniau, kad tam prireiks kur kas daugiau laiko kad suprasčiau ar aš galiu sugrįžti prie ankstesnio ritmo ture ar vis tik galutinai teks palikti tenisą į grįžti prie įprasto gyvenimo pas savo šeimą. Iš esmės viskas ką jūs skaitėte yra tiesa. Pirmi du punktai gryna teisybė, beje paskutinis taip pat. Turiu galvoje ta dalis kuri liečia vaiką, bet tada aš jau tikrai nesugrįšiu. (Juokiasi).

- Kaip jus paaiškinsite savo dukteriai tai ką šiandien padarėte. Ji supranta kas vyksta?
- Ne, bet tai netgi labai gerai. Esu įsitikinus, kad jai tai neturi jokios reikšmės. Aišku ji supranta kai vyksta kas nors įdomaus ir jaudinasi. Kada išvydo trofėjų ji priėjo ir paklausė: "Jis mūsų? Tu jį laimėjai?" Aš jai atsakiau, kad laimėjau. Ji supranta kad aš žaidžiu tenisą, bet visa kito jo kol kas nesupranta. Ji nežino tai kas vyksta, kad būna ne tik pergalės bet ir pralaimėjimai. Matydama mane nusivylusia ji supranta kad kažkas ne taip ir klausia manęs kas mane nuskriaudė. Aš jai aiškinu, kad tiesiog pralaimėjau, bet tuo pačiu žinau kad jai tai neypatingai svarbu.

- Na Li šiandien sakė jog jautėsi tarsi žaisdama Belgijoje.
- Ji taip sakė?

- Tai dėl to kad tribūnos palaikė vien tik jus. Ar tai pajautėte?
- Ne. Turiu galvoje, kad palaikymas buvo tikrai labai įspūdingas, bet manau kad sirgaliai palaikė taip pat ir ją. Tribūnoje buvo daug žmonių iš Azijos šalių, kurie be abejonės sirgo už Na Li ir aš tikrai jaučiau, kad ją taip pat labai palaiko. Sirgaliai šaunuoliai. Manau, kad tai buvo labai geras dalykas populiarinant tenisą visame pasaulyje, todėl kad labai ilgą laiką šis žaidimas buvo labiau žinomas ir populiarus tik Europoje ir Amerikoje. Smagu matyti, kad Azijoje o ypač Kinijoje tenisas ima taip sparčiai progresuoti.

- Po sugrįžimo jus nebuvote favorite Didžiojo kirčio turnyruose, bet du paskutinius jūs laimėjote. Ar galima sakyti, kad susigrąžinote šį statusą?
- Akivaizdu, kad paskutinius keletą metų kuomet buvau pirma pasaulio rakete arba patekau į trejetuką aš visada buvau kaip viena favoričių dideliuose turnyruose. Manau, kad būtent tai man trukdė kai buvau jaunesnė. Visas tas spaudimas vertė mane nervintis ir tikrai labai atsiliepdavo mano žaidimui, maišė susikaupti, susikoncentruoti. Dabar kuomet tapau vyresne aš suprantu ką reikia daryti kad būti geros formos kiekvieną dieną visas tas dvi savaites, kad išlikti susikoncentravus ir nepatirti tokių nuosmukių kurį patyriau čia praėjusiais metais. Reikia visą laiką būti susikaupusiai, negalima nei kiek atsipalaiduoti, nes juk dauguma žaidėjų stengiasi padaryti lygiai tą patį. Šį kartą aš sugebėjau neprarasti koncentracijos viso turnyro metu ir mano pavyko tapti ta pačia geriausia Kim, kuri buvo sutelkus tik į žaidimą ir nekreipė dėmesio į smulkmenas. Aš galvojau tik apie tenisą.

- Jūs pagaliau laimėjote Didžiojo kirčio turnyrą ne Niujorke. Ką jums tai reiškia?
- Taip, tai labai gerai. Manau tai pakankamai akivaizdu nors jeigu aš laimėčiau dar vieną US Open tai nebūtų nei kiek neblogiau. Kita vertus aš tikrai labai didžiuojuosi šia pergalė ir ypatingai džiaugiuosi kad tai įvyko čia Australijoje. Tai šalis į kurią aš visada su malonumu mėgau atvykti ir kur mane nuolat čia visi nuostabiai priėmė. Aš ir anksčiau buvau netoli pergalės Melburne, kelis kartus man trūko visai nedaug ir štai pagaliau šiais metais man pavyko tai padaryti.

- Ar dabar jūsų pagrindinis tikslas bus laimėti Roland Garros ir Vimbeldoną? Ketinate žaisti toliau dėl savo malonumo ar vis tik norėtumėte laimėti tuos du dar nelaimėtus Didžiojo kirčio turnyrus ?
- Dabar sėdėdama čia aš tikrai nepradėsiu kalbėti, kad nenorėčiau laimėti Roland Garros ir Vimbldono, bet jeigu atvirai tai apie tai dar negalvojau. Kol kas anksti galvoti taip toli į priekį. Paskutinius du mėnesiu aš buvau labai susikoncentravusi kad kaip galima sėkmingiau pasirodyti Australijoje ir dabar man reikia nedidelės pertraukos. Aišku aš norėčiau laimėti ir kitus Didžiojo kirčio turnyrus bet dabar esu patenkinta ir tuo kad nugalėjau čia. Po Fed Cup varžybų kuomet keletą savaičių praleisiu namie aš galbūt susėsiu su savo komanda, sudarysim tvarkaraštį visiems metams ir tada apsispręsim dėl prioritetų.

- Kas jums nutiko aerouoste? Turiu galvoje su dantimi?
- Su dantimi? Jis nuskilo. Aš valgiau tik tai ryžių krekerius, nieko kieto, bet galbūt atsikandus papuolė koks nors kietas gabalėlis, tikriausiai ne iki galo išvirtas ryžių grūdas, todėl turėjau visa tai išspjauti. Staiga pajutau, kad mano dantis nevisiškai pilnas taigi labai greitai teko keliauti pas stomatologą.

- Jus norite jo pavardę palikti paslaptyje?
- Tai kad aš jo pavardės ir neatsimenu. Jis randasi kažkur netoli "Chapel" gatvės.

- Po pergalės korte jūs pasakėte puikią kalbą. Ši buvo tikrai įspūdinga ir juokinga. Sakykite jūs jai pasiruošėte ar viskas gavosi spontaniškai?
- Nesiruošiau, taip gavosi tiesiog savaime. Beje aš pamiršau padėkoti savo gydytojui ir šiuo metu dėl to labai gailiuosi. Jis man labai padėjo, nes turėjau rimtų problemų su koja - pritryniau pūslę ir jis tikra to žodžio prasme mane išgelbėjo. Dabar kaip bebūtų gaila prie viso to, kas jau buvo pasakyta norėčiau padėkoti ir jam, taigi būkite tikri jog nieko pasiruošto jūs neišgirdote.

- Šiuo metu koją vis dar skauda?
- Prieš ateidama čia aš priėmiau ledinę vonią nuimčiau įtampą bei kojose atstatyčiau kraujo apytaką. Apskritai tai viskas normalu, bet tikriausiai rytoj skaudės daug labiau nei dabar.

- Ir likusiuose Didžiojo kirčio turnyruose žaisite žalia apranga?
- Ne, ne. Aš turiu ir kitų suknelių, kurias ir naudosiu, bet ši man ir žmonėms iš "Fila" kompanijos liks puikus prisiminimas.

..............................................................