Pirmą kartą po Didžiojo kirčio turnyro finalo Andy Murray nereikėjo guosti, o sveikinti. Geriausias D.Britanijos tenisininkas pagaliau laimėjo savo pirmą Didžiojo kirčio serijos turnyrą. Pirmadienį škotas po penkių setų kovos 7:6,7:5,2:6,3:6,6:2 palaužė serbą Novaką Džokovičių ir tapo "US Open" čempionu.
-------------------------
- Endi, pirmiausia leiskit jus pasveikinti. Atrodo šiandien korte jūs turėjote iniciatyvą. Papasakokite apie šią dvikovą ir ką jaučiat po taip ilgai lauktos pergalės Didžiojo kirčio turnyre.- Be jokių abejonių tai buvo labai sunkus mačas. Paskutinės 3-4 dienos buvo labai sunkios psichologiškai. Atsižvelgiant į oro sąlygas reikėjo žaisti ypatingai susikaupus, kadangi buvo nelengva kontroliuoti kamuoliuką. Tai buvo tikras išbandymas ir ne tik todėl, jog tai buvo Didžiojo kirčio finalas, kurio iki tol man niekada nepavyko laimėti. Aš žaidžiau prieš Novaką Džokovičių, kuris ypatingai gerai žaidžia ant kietos dangos ir ant šio paviršiaus nepralaimėjo jau keletą metų. Tai buvo neįtikėtinai sunkus mačas ir aš džiaugiuosi, kad jis baigėsi būtent taip. Palengvėjimas - būtent šiuo žodžiu aš galiu geriausiai apibūdinti kaip šiuo metu jaučiuosi. Aš toks laimingas, kad sugebėjau laimėti. Jeigu ir šį kartą aš to nebūčiau padaręs ypatingai po to kai laimėjau pirmus du setus tai būtų buvus tikra katastrofa.
- Palengvėjimas - tai vienintelis jausmas, kurį jaučiate po šios pergalės?
- Ne visai. Tai buvo visa gama jausmų. Žinote aš esu labai emocianalus žmogus. Aš korte netgi pravirkau. Bet tai buvo neįtikėtino džiaugsmo ašaros. Kažkuriuo metu aš buvau pradėjęs netikėti savimi, todėl kad aš jau daug kartų buvau patekęs į Didžiojo kirčio finalą ir nesugebėjau nugalėti. Aš jau pats savęs ėmiau klausti: "Ar tai apskritai kada nors įvyks?" Ir kai pagaliau šiandien tai įvyko aš pasijaučiau laimingas. Bet pirmiausia man palengvėjo nuo to kad aš vis tik laimėjau Didžiojo kirčio turnyrą.
- Jūs sakote, kad po pergalės "US Open" finale jaučiate didžiulį palengvėjimą. Kaip manote ar tai pakeis jus kaip sportininką ir kaip žmogų?
- Tikiuosi, tai nepakeis manęs kaip žmogaus. Tai būtų negerai. Kas liečia tenisą, tai aš tikiuosi, kad ši pergalė man suteiks daugiau pasitikėjimo, o kaip žmogus tikiuosi liksiu toks koks esu. Jei kas ir pasikeis mano gyvenime tai labai ne daug. Taip teks daugiau bendrauti su žiniasklaida ir man liks mažiau laisvo laiko. Bet tai mano darbo dalis ir tai verta to.
- Net 76 metus joks britas negalėjo laimėti Didžiojo kirčio turnyrą vienetų varžybose. Ką reiškia nutraukti šį juodą nesėkmių ruožą?- Aš stengiausi apie tai negalvoti, kad joks britas jau labai ilgai negali laimėti Didžiojo kirčio. Aš apie tai pagalvojau tik tada kai jau padavinėjau mačui. Aš supratau koks svarbus buvo šis momentas ne tik man, bet ir ir visam D.Britanijos tenisui. Aš žinau, kad manęs to klausė dažniau nei bet kurio kito britų tenisininko. Žiniasklaidą visada domino atsakymas į šį klausimą ir ypatingai po to kai aš pralaimėdavau šio rango turnyrų finaluose. Ir netgi po mano pergalės Olimpiadoje žmonės ir toliau nenustojo manęs klausti to paties. Aš džiaugiuosi, kad vis tik tai įvyko. Tikiuosi, kad ši pergalė įkvėps britų jaunimą žaisti tenisą. Tikiuosi, kad mano pergalė ištrins tą dėmę, kad neva tenisininkai nieko negali laimėti ir tai yra bloga sporto šaka. Tenisas D.Britanijoje pastoviai progresuoja. Laura Robson puikiai pasirodė "US Open" turnyre. Liamas Broady žaidė vaikinų finale. Tikiuosi ateityje viskas tik gerės.
- Jūs laimėjote Olimpinėse žaidynėse, iškovojote auksą visai šaliai, o po to tapote "US Open" čempionu pagaliau laimėdamas vieną didžiausių turnyrų. Ar yra koks nors skirtumas tarp šių pergalių? Kas tai yra?
- Be abejo tai dvi visiškai skirtingos pergalės. Olimpiadoje aš sekiau kaip sekasi mūsų sportininkams kitose sporto šakose. Ir jiems sekėsi. Be vienetų aš dar žaidžiau ir mišrių porų varžybose ir kada tu eini žaisti finalo žinodamas, kad turi garantuotą sidabro medalį tai tas jausmas savaime nuima įtampą prieš lemiamą mačą. Tuo tarpu čia Niujorke aš prieš finalą išeidamas į kortą labai stipriai jaudinausi ir abejojau savimi. Aš pats savęs klausiau ar sugebėsiu nugalėti? Ar užteks man jėgų? Dvikovos su Džokovičiumi tai visada išbandymas. Ypatingai tai liečia kaip tu esi pasiruošęs fiziškai. Ir aš sugebėjau tai pasiekti, ko negalėjau padaryti jau daug metų. Aš tiek kartų buvau tokiose situacijose, tiek kartų patekdavau į finalą ir nesugebėjau susitvarkyti su savo emocijomis ir varžovais. Šiuo metu aš širdyje jaučiu lyg būtų koks akmuo nusiritęs nuo mano dūšios. Aš tikiuosi, kas ši pergalė man leis užmiršti visas buvusias nesėkmes bei norėčiau nugalėti ir toliau.
- Be jokių abejonių. Bet pirmą postūmį į priekį aš gavau po pralaimėjimo Vimbldone. Tada pralaimėjęs aš jaučiausi šiek tiek geriau, nei po kitų nesėkmingų finalų. Man tuo metu padėjo neįtikėtinas britų sirgalių palaikymas. Kas liečia Olimpiadą - tai buvo pati įspūdingiausia ir svarbiausia savaitė mano gyvenime. Nepaisant to netgi šiandien sėdėdamas rūbinėje likus keletui minučių iki išėjimo aš vis dar abejojau savo jėgomis. Aš galvojau kad jeigu pralaimėsiu ir šitą finalą tai tapsiu pirmu, kuris nesugebėjo laimėti nei vieno Didžiojo kirčio turnyro nors finale buvo net penkis kartus. Aš labai nenorėjau atsidurti tokioje padėtyje. Aš turėjau nugalėti ir tai padariau.
- Per pastarąsias dvi savaites neįmanoma rasti tenisininko, kuris būtų dirbęs sunkiau nei jūs. Kas jus skatina tai daryti. Kas verčia vis eiti ir eiti į kortą ir taip sunkiai dirbti?
- Aš dirbu dėl tokių momentų kaip šios dienos pergalė. Būtent dėl to mes išeiname į kortą ir atiduodame visas jėgas. Jeigu aš taip intensyviai nesitreniruočiau tai šiandien čia su taure sėdėtų visai kitas žmogus. Prieš keletą dienų žaidžiau keturias valandas. Šiandien aš korte praleidau beveik penkias. Tai neįtikėtinai sunkus darbas, bet po viso šito kas su manimi įvyko šią vasarą aš galiu užtikrintai pareikšti, kad tai buvo verta kiekvieno išlieto prakaito lašo. Tik dėka sunkaus darbo ir atsidavimo tai ką darai gali kažką laimėti.
- Jūs labai ilgai svajojote apie šią pergalę. Galbūt buvote ką nors pasižadėjęs padaryti išskirtinio sau pergalės Didžiojo kirčio varžybose atveju? Šnekėjotės ką nors apie tai su Ivanu Lendlu?
- Ne, nieko tokio nebuvo. Dar laukia serija turnyrų Azijoje, mūsų grafikas šiuo metu labai įtemptas. Bet anksčiau prieš vieną "Australian Open" turnyrą aš bendravau šia tema su vaikinais su kuriais treniruojuosi. Tada buvom nutarę, kad jeigu aš laimėsiu padarysim ką nors originalaus - iš pradžių mes norėjome šokti su parašiutu, po to nusiskusti galvas plikai. Deja, bet prieš šį "US Open" nieko nebuvau prisižadėjęs.
- Jūs įveikėte labai ilgą ir duobėtą kelią pakeliui link šio titulo. Papasakokite kokios mintys jus lydėjo šio kelionės metu?- Tai buvo labai sunkus periodas. Aš pralaimėjau labai daug svarbių susitikimų pusfinaliuose ir finaluose. Tikrai ne visi tie, kurie mane mato korte žino kiek pastangų man kainavo ši pergalė. Tokie turnyrai visada labai išvargina. Tu turi sunkiai dirbti, kad būtum pasiruošęs žaisti keturių, o kartai ir penkių valandų mačus. Bet tenisas yra mano gyvenimas. Aš labai patenkintas kaip šiuo metu klostosi mano gyvenimas. Bet kada tu tiek paaukoji vardan sėkmės, bet vis tiek pralaimi lemiamus mačus tai nenorom imi abejoti savimi ir savo jėgomis, todėl aš toks laimingas, kad tapau "US Open" čempionu. Aš džiaugiuosi už save, už tuos vaikinus su kurias mes taip ilgai ir sunkiai dirbom. Jie buvo su manimi nuo pat pradžių ir matė viską kas nutikdavo su manimi tiek korte, tiek už jo ribų.
- Jūs turėjote įspūdingą vasarą, kurią vainikavo triumfas Olimpiadoje ir US Open'e. Sugrįžtant prie temos, kelio kurį jums teko įveikti link šio triumfo gal galite prisiminti ir patį sunkiausią momentą jūsų karjeroje. Kada jūs iš tikro ėmėte rimtai abejoti savimi?
- Pernai po pralaimėjimo Džokovičiui "Australian Open" finale aš žaidžiau nelabai gerai, ypatingai ant grunto. Tai tęsėsi 3-4 mėnesius kada man buvo neįtikėtinai sunku žaisti tenisą. Tuo metu aš sunkiai rasdavo sau motyvaciją išeiti į kortą. Aš anksti pralaimėjau Indian Velse ir Majamyje. Aš žaidžiau blogai ir praradau malonumą žaisti tenisą. Po to man teko išsiskirti su treneriu Aleksu Corretja. Greičiausiai nuo tada, kai aš pradėjau dalyvauti ATP varžybose tai buvo pats sunkiausias momentas mano karjeroje.
- Sakėte, kad abejojote savo jėgomis. Ką jums konkrečiai pavyko pačiam sau įrodyti dėka šios pergalės?
- Pats svarbiausias dalykas, kad aš įrodžiau sau jog galiu laimėti Didžiojo kirčio turnyrą. Įrodžiau sau, kad galiu demonstruoti puikų tenisą keturias su puse valandos prieš pačios aukščiausios klasės priešininką, kuris žaidžia ant savo mėgstamiausios kietos dangos. Ši pergalė išsklaidė visas abejones savo jėgomis. Šis laimėjimas turės teigiamos įtakos mano tolimesnėje karjeroje.
- TP -
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą