Rodžeris Federeris sekmadienį 4:6,7:5,6:3,6:4 palaužė korto šeimininką škotą Andy Murray ir septintą kartą tapo Vimbdlono čempionu. Pirmadienį po dviejų metų pertraukos į pirmą vietą ATP reitinge sugrįžęs 30-metis šveicaras surengtoje spaudos konferencijoje pasidalino įspūdžiais apie pasibaigusį finalą, papasakojo apie šeimos svarbą ir sakė, kad nuoširdžiai tiki, jog A.Murray tikrai laimės Didžiojo kirčio serijos turnyrą.
----------------------------
- Rodžeri, septintą kartą tapote Vimbldono čempionu. Jūs turite jaustis neįtikėtinai. Kuo ši pergalė skiriasi nuo kitų?- Kiekvienas Didžiojo kirčio finalas, ypatingai Vimbldono yra unikalus. Prie to neįmanoma priprasti. Šiandien jis buvo ypatingas, nes teko žaisti su Endžiu. Man atrodo, kad tokio lygio turnyro finalas dar niekada nebuvo žaistas po stogu. Tai taip pat buvo nerealu, bet man patiko. Jūs žinote koks svarbus šis finalas buvo tiek man, tiek ir Endžiui. Aš džiaugiuosi, kad nugalėjau. Tai ypatingas titulas.
- Jaučiate, kas šis turnyras - jūsų sėkmė?
- Tam tikra prasme. Dėl kažkokių neaiškių priežasčių aš visada čia jaučiuosi labai gerai. Negaliu to paaiškinti. Tai unikalus ir ypatingas turnyras man daugeliu atžvilgiu. Jau nuo pat pradžių aš jaučiau, kad galiu čia gerai pasirodyti. Visus šiuos metus aš ėjau koja kojon su laiku ir įveikiau ilgą kelią. Galbūt paskutiniai keli metai nebuvo patys sėkmingiausi, bet abu kartus Tomašas Berdychas (2010 metais ketvirtfinalyje) ir Jo-Wilfriedas Tsonga (2011-ais ketvirtfinalyje) prieš mane sužaidė tiesiog nerealiai. Šiais metais svarbiuose mačuose aš nusprendžiau imtis iniciatyvos pats, o ne laukti kada varžovai suklys. Tam kad laimėti Vimbldoną jums reikia atlikti smūgius tvirtai pasitikint savo jėgomis, kad jie pasieks tikslą.
- Galėtumėte įvertinti šią pergalę šalia kitų triumfų Didžiojo kirčio varžybose?
- Tiesą sakant aš dar neturėjau laiko apie tai pagalvoti. Aš buvau toks susikoncentravęs finalo metu, kad kai viskas baigėsi neiškarto tai supratau, bet po to akimirksniu pajaučiau laimę ir nukritusi spaudimą nuo pečių. Aš džiaugiuosi, kad ši pergalė atėjo po keleto itin skaudžių pralaimėjimų. Turiu galvoje praėjusių metų Vimldono turnyrą ir US Open. Paskutinius keletą metų mane persekiojo nelaimės Didžiojo kirčio turnyruose, taip kad aš netgi nebandžiau įsivaizduoti save pozuojančio su trofėjumi ir stengiausi negalvoti taip toli į priekį. Netgi dabar aš kol kas dar nenoriu galvoti apie tai kad tapsiu numeriu vienas, septintu ar septynioliktu. Man prireikė tam tikro laiko tarpo, kad iš tikro susivokti kiek daug man šiandien pavyko pasiekti.
- Kaip sunku jums buvo girdėti nuolatinius žurnalistų klausimus kada, ar greitai vėl laimėsite Didžiojo kirčio turnyrą?- Iš karto po to, kai nugalėjau 2010 metais Melburne viskas buvo puiku. Rytoj jie taip pat bus man mieli, bet po tam tikro laiko žurnalistai vėl pradeda kelti klausimą: "Kada gi jis ruošiasi išeiti į pensiją?". Jie ne visada buvo tokie, ne visada man darė presingą. Manau prieš trejus metus kai nugalėjau Paryžiuje ir čia jie elgėsi su manimi paprasčiau. Nors taip, šiuo momentu spaudos centre gera atmosfera, bet aš puikiai suprantu, kad kiekvienas iš jų nori būti pirmas, kuris pasakys: "Taip, jis vėl pradėjo ristis žemyn." Man atrodo, kad tai laikinas reiškinys. Po kažkurio laiko vėl bus tas pats kaip pavyzdžiui su Agassiu. Kada žurnalistai kalbės: "Mes visi tiesiog laimingi, kad jis sužaidė dar keletą metų." Aš tiesiog turiu praeiti šį periodą, nes jis neišvengiamas. Kas liečia tiesiogiai mane, tai aš noriu laimėti 90 procentų mačų sezone, bet tai padaryti kiekvienas metais neįmanoma. Tokiu būdu kiekvienam iš mūsų bus kilimo ir smukimo periodai.
- Andy Murray pasakė, kad jis jus laiko vienu iš didingiausių atletų per visą sporto istoriją. Sulygino su Pete'u Samprasu. Jūs tokiu save laikote?
- Tai žmonių nuomonė. Puiku. Manau, kad pirmiausia tai naudinga tenisui. Aš esu laimingas, kad sugebėjau realizuoti savo svajones šioje sporto šakoje. Mes abu esame teniso atstovai, o pasaulyje yra tiek daug sporto šakų. Šaunu, kad mus lygina su kitais didžiais sportininkais. Jeigu aš sugebėjau padaryti kažką, kad tenisas taptų dar populiaresnis pasaulyje tai man to užtenka. Aš norėjau padaryti tenisą geresniu nei tada kai pradėjau žaisti pats nors ir tada čia buvo fantastiška konkurencija - Beckeris, Edbergas, Courier, Agassi, Samprasas. Tuo metu tenise buvo daug vardų, kurių neįmanoma pamiršti. Man tai svarbiausia. Kas liečia palyginimą, tai nemanau, kad galima lyginti skirtingų šakų atstovus. Asmeniškai mane įkvėpė daugybė sportininkų ir ne tik Samprasas, Beckeris, bet ir Jordanas, Woodsas, Rossis. Jie motyvavo mane tolimesniam progresui.
- Beje apie Taigerį. Jis taip pat bando susigrąžinti prarastas lyderio pozicijas. Savo tviteryje jis apie jus parašė: "Dabar mes visi pamatėme, kodėl jis geriausias.". Ką jūs apie tai galvojate?
- Man nereikia jo sekti per tviterį, todėl kad asmeniškai su juo susirašinėjame Paskutines kelias dienas jis man pakankamai dažnai rašė. Taigeris man buvo labai malonus. Žinote, ypatingai malonu kada kiti puikūs sportininkai tiki tavimu. Jis stūmė mane į priekį. Netgi pertraukos metu, kai negalėjome žaisti dėl lietaus jis man sakė skatinamuosius žodžius. Man tai labai svarbu. Aš jam taip pat linkiu visko kas geriausia. Jis žino tai. Dėka visų šitų "feisbukų" ir "tviterių" mes gauname per daug viešumo, bet aišku labai malonu gauti tiek daug palaikymo iš didžių sportininkų.
- Kokį pranašumą, jeigu toks yra jūs įgijote su amžiumi tarkim per pastaruosius porą metų?- Žmonės kartais pamiršta, kas aš turiu dvi dukreles, kurios padarė didelę įtaką mano gyvenime. Tame tarpe ir žaidime. Aš manau, kad šiuo metu demonstruoju vos ne geriausią tenisą savo gyvenime. Bent jau paskutiniu metu ta tikrai. Vienintelis sunkumas tik tame kad reikia suderinti karjerą su asmeniniu gyvenimu. Jūs mokotės iš klaidų. Aš stengiuosi visose frontuose dirbti maksimaliai, bet ne visada pavyksta viską padaryti gerai. Pripažįstu. Šiandien nugalėti prie jų akių - tai didelė svajonė man ir visai mano šeimai.
- Tikriausiai būdamas 22-ejų supratote, kad tapote kur kas stipresniu tenisininku, nei aštuoniolikos. Kaip jaučiatės dabar? Jums atrodo, kad tapote geresniu nei prieš penkerius metus?
- Labai to tikiuosi. Aš tiek daug treniruojuosiu, todėl nenorėčiau tikėti, kad tapau blogesnis.(Juokiasi). Jaučiu, kad šiandien žaidžiau nuostabiai, bet vėl buvo toks laikas kada aš taip pasitikėjau savo jėgomis, galėdavau daryti neįtikėtinus dalykus ir viskas pavykdavo savaime. Šiandien galbūt to ir nebuvo, bet tai suprantama. Aš nuėjau ilgą kelią ir žinau, kad galiu dar pasiekti daugiau. Žinoma, dabar aš visai kitaip vertinu pergales, ne taip kaip būdamas 20 ar 25 metų. Šiuo metu mano gyvenimas tapo daug stabilesnis ir nenorėčiau nieko keisti.
- Endžiui šiandien buvo labai emocionali diena. Jūs pergyvenote dėl jo?
- Taip. Jūs juokaujate? Aišku! Aš jam pasakiau, kad jis pabandytų taip nesureikšminti šitokių situacijų, todėl kad tai mūsų darbo dalis. Aš buvau tokioje situacijoje kaip ir jis. Tai labai sunku. Jis buvo visiškai atviras prieš visus. Aš matau jį kiekvieną dieną, todėl žinau. Šiame Vimbldone jis puikiai su viskuo susitvarkė. Manau, kad jis pernelyg daug reikalauja iš savęs būtent čia, o ir jūs vaikinai jam labai daug dėmesio skiriate. Aš nuoširdžiai tikiu, kad Endis sugebės laimėti ne vieną Didžiojo kirčio turnyrą. Aš jam linkiu tik geriausio. Tai yra tiesa. Jis labai daug dirba. Endis labai atsidavęs tai ką daro. Šiandien finale įvykiai susiklostė ne jo naudai, bet manau, kad jis padarė dar vieną žingsnį link pirmos pergalės Didžiojo kirčio varžybose. Iš tikrųjų aš tikiu ir manau, kad artimiausiu metu jis sugebės įgyvendinti savo svajonę.
- TP -
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą