V.Azarenka: "Aš nuėjau ilgą kelią, bet noriu judėti toliau"

Viktorija Azarenka šeštadienį vienu šūviu iš karto nušovė du zuikius. "Australian Open" finale ji 6:3,6:0 sutriuškino rusę Mariją Šarapovą ir laimėjo savo pirmą Didžiojo kirčio turnyrą karjeroje, o lyg to būtų dar maža pirmadienį 22 metų Baltarusijos tenisininkė dar taps ir pirma pasaulio rakete.

------------------------

- Viktorija, ką jūs jaučiate šiuo momentu? Jūs laimėjote Didžiojo kirčio turnyrą ir tapote pirma pasaulio rakete. Kuris iš šių įvykių jums malonesnis?
- Kokios emocijos užplūsta.. kad net nežinau. Viskas susimaišę. Pasibaigus mačui aš nesupratau kas vyksta. Aš negalėjau patikėti, kad turnyras baigėsi. Šis kelias buvo toks ilgas pradedant turnyru Sidnejumi, kad aš neturėjau nei vienos dienos poilsio. Viskas tik tęsėsi ir tęsėsi ir dabar aš dar ne iki galo suvokiu, kad viskas baigėsi ir aš laimėjau. Aš mėgaujuosi šiuo momentu.

- Jūs jau minėjote kokia svarbi jums yra šeimos parama, o ypatingai močiutės. Ar jau turėjote galimybę pabendrauti su artimaisiais?
- Aš sulaukiau iš jų pranešimų, bet prisiskambinti kažkodėl nepavyksta. Čia kažkas su ryšiu. Kada bandžiau prisiskambinti man kažkas atsiliepė kiniškai. Matomai būsiu kažką ne taip padariusi.

- Ką jūs pasakysite savo artimiesiems kada pagaliau jiems prisiskambinsite?
- Visų pirma norėčiau pasakyti kaip stipriai aš juos myliu. Norėčiau padėkoti už jų palaikymą, nes be jų pagalbos manęs čia dabar nebūtų. Aš nešvęsčiau pergalės. Aš daug jiems skolinga.

- Galima tvirtinti, kad šiandien sužaidė idealų mačą?
- Aš sužaidžiau idealų mačą? Aš taip nemanau. Idealus tik rezultatas ir nuostabi vieta reitinge, bet aš nepasakyčiau, kad šiandien žaidžiau idealiai. Tiesiog geriau nei varžovė. Pirmi du geimai man buvo tikra katastrofa, bet po to aš perėmiau iniciatyvą. Aš atsipalaidavau ir bandžiau kovoti dėl kiekvieno taško.

- Paprastai Didžiojo kirčio turnyro debiutantės labai nervinasi. Kaip jums pavyko išlikti tokiai ramiai ir šaltakraujiškai?
- Jūs ką galvojate, kad aš nesinervinau. Aš labai smarkiai jaudinausi. Aš neradau sau vietos prieš išeinant į kortą. Tai buvo labai ilgas laukimas. Mintys buvo maždaug tokios: Gerai, aš pasiruošus, pasiruošus, na kada gi jis prasidės? Kiek dabar laiko? Aš nervinausi dar ir kaip, bet po nesėkmingos pradžios man pavyko susitvarkyti su jauduliu. Marija mačą pradėjo labai agresyviai, o aš prastai žaidžiau besigindama, kadangi ir pati bandžiau atakuoti, bet niekas nesigavo. Aš padariau keletą netikslių smūgių, bet laimei man pavyko išlikti susikoncentravus. Aš pradėjau žaisti taškas po taško, tęsiau kovoti ir sugebėjau primesti savo žaidimą.

- Po pusfinalio sakėte, kad mačpointų metu jautėte neįtikėtiną sunkumą rankose. Ar padėjo jums psichologiškai mačas su Kim Clijsters?
- Manau, kad pasiekiau puikų rezultatą ne tik todėl, kad tai buvo pusfinalis. Reikalas tame, kad man pavyko nugalėti puikią tenisininkę, praėjusių metų čempionę. Šita pergalė man padėjo patikėti savo jėgomis. Reikia įveikti daug sunkumų, kad iškovoti titulą, bet negalima nuolat demonstruoti idealų tenisą. Pergalė prieš Kim padovanojo man neįkainuojamos patirties. Šiandien aš taip pat pasisėmiau patirties, todėl kad anksčiau niekada nebuvau tapus Didžiojo kirčio turnyro čempione. Malonu, kad man pavyko prisitaikyti prie sąlygų, kurias diktavo varžovė. Džiaugiuosi, kad susitvarkiau su savo užduotimi.

- Jūs sakėte, kad patikėjote savo jėgomis. Galite įsivaizduoti, kad šiais metais jums paklus ir kitos aukštumos?
- Man reikia judėti pirmyn. Reikia toliau dirbti tokiu pat tempu. Svarbiausia judėti po truputį, nes sezonas nusimato būt ilgas. Priešakyje dar daug mačų, o aš noriu progresuoti toliau. Jaučiu, kad man nėra ribų ir norėčiau su kiekvienu žingsniu kilti vis aukštyn. Aš darbštus žmogus. Tokia aš jau iš prigimties.

- Jūs atidavėte varžovei vos tris geimus savo pirmame Didžiojo kirčio turnyro finale. Ar nestebina jūsų toks rezultatas?
- Iš vienos pusės stebina, o iš kitos nelabai. Aš sunkiai dirbau ir pademonstravau gerą tenisą. Be to kartais galutinis rezultatas neatspindi to, kas iš iš tikro vyko korte mačo metu. Manau, kad pirmame sete mes sužaidėme daugybę atkaklių taškų, bet aš sėkmingiau žaidžiau lemiamais epizodais. Ar tai mane stebina? Ir taip, ir ne.

- Gal galite sugrįžti į 2009 metus, kai nusprendėt pakeisti trenerius. Jums tas laikotarpis tapo tikru persilaužimu. Tą sezoną jūs baigėte septinta reitinge, kas nėra jau taip blogai, bet vis tiek ryžotės permainoms ir po dviejų metų iškovojote čempionės titulą Didžiojo kirčio varžybose. Gal tiesiog papasakokite kaip klostėsi jūsų santykiai su treneriu Samu Sumyku?
- Išsiskyrimas su Antonio Van Grichenu pareikalavo didelių permainų, kadangi Samas yra visiškai kitoks treneris. Kartu su Antonio mes pasiekėme labai daug, bet Samas man padėjo išsiugdyti nugalėtojos mentalitetą. Jis manęs nespaudė, o savo rekomendacijomis padėjo surasti kelią kaip progresuoti toliau ir aš už tai jam eu labai dėkinga. Manau kiekvienam jaunam žaidėjui visada labai svarbu įgyti panašios patirties. Reikia išmokti būt nepriklausomam, nes korte tai juk raketę laikai tu, o ne tavo treneris. Niekas už tave nepadarys tavo darbo.

- Ką jums reiškia būti WTA reitingo lydere?
- Tai svajonės išsipildymas. Aš svajojau ir netausodama jėgų dirbau, kad tapčiau Didžiojo kirčio turnyro nugalėtoja, o būti dar ir pirma pasaulio rakete - tai labai geras priedas prie viso to.

- Kvitova laimėjo Vimbldoną, jūs Australian Open. Jums neatrodo, kad moterų tenise vyksta kartų kaita?
- Aš manau, kad tai yra labai geras dalykas moterų tenisui. Ture vyksta rimta konkurencija. Mes su Kvitova sužaidėme daug gerų mačų. Deja nugalėti kol kas man jos nepavyko, bet tikiuosi, kad ateityje tai padarysiu. Bet kokiu atveju Marija taip pat žaidžia labai gerai. Vėl į kortus sugrįžo Serena, o ir Kim vis dar žaidžia. Praėjusiais metais Didžiojo kirčio turnyruose triumfavo Stosur ir Na Li. Tai kalba apie tai, kad moterų tenisas šiuo metu yra labai aukštame lygyje.

- Neseniai jūs pakeitėte rakečių tiekėją ir štai kas įvyko. Ar buvo kokių nors problemų prisitaikant prie naujos raketės?
- Aš pakeičiau raketę likus dviem savaitėm iki pirmojo savo turnyro ir adaptavimosi procesas užėmė nemažai laiko. Drauge su Wilsonu mes atlikome nemažai pakeitimų, taip kad optimalią raketę pavyko pagaminti tik iš ketvirto bandymo. Bet man ji patinka. Su jos pagalba aš galiu atlikti kur kas stipresnius smūgius, kontroliuoti žaidimą. Aišku raketė - tai ne kažkokia stebuklinga lazdelė, bet aš ją išbandžiau ir mane viskas tenkino.

- Galbūt žinote, ką reiškia tas užrašas ant jūsų trenerio marškinėlių?
- Taip man pavyko tai sužinoti. Tai jo pirmo trenerio vardas. Manau, tai puiki idėja. Aš taip pat norėčiau taip atsidėkoti savo pirmai trenerei, kuri mane išmokė tenisą mylėti iš visos širdies. Aš už tai jai labai dėkinga.

- Ar padės ši pergalė pakelti teniso populiarumo Baltarusijoje?
- Aš labai to tikiuosi. Viliuosi, kad aš įkvėpsiu jaunimą. Man tai labai svarbu. Būtina, kad jie patikėtų savimi ir nuoširdžiai dirbtų, kad galėtų įgyvendinti savo svajonę. Tenisas jau yra pakankamai populiari sporto šaka Baltarusijoje. Mes turime daug gerų sporto kompleksų. Aš tikiuosi, kad greitu metu pas mus atsiras ir daugiau žaidėjų, todėl kad jaunių tenisas šiuo metu išgyvena nedidelę krizę.

- Galvojate jūs visko pasiekėte labai greitai, ar vis tik jaučiate, kad tam jums reikėjo labai daug laiko?
- Aš labai daug ir sunkiai dirbau, kad to pasiekčiau. Dabar aš nenorėčiau galvoti apie tai kiek laiko iš manęs tai atėmė. Aš pasiekiau pergalę ir norėčiau mėgautis šiuo momentu. Aš judėjau link sėkmės žingsnis po žingsnio. Buvo nesėkmių pusfinalyje, kurių dėka aš įgavau patirties. Buvo pralaimėjimų ir ketvirtfinalyje. Pats skaudžiausias pralaimėjimas buvo prieš Sereną (2010 metais Australian Open turnyro ketvirtfinalyje pralaimėjo pirmaudama 6:4,4:0), bet aš tai priimu kaip eilinę pamoką. Aš nuėjau ilgą kelią, bet noriu judėti toliau."

- Jūs jau minėjote, kad ne visada mėgote dėmesį, bet dabar susidaro toks įspūdis, kad jums patinka bendrauti su žiniasklaida. Gal galite pasakyti kaip jums pavyko pasikeisti?
- Manau man atsiskleisti padėjo mano komanda ir agentas. Kartais žmonės mane priima tokią kokią mato korte. Kartais teisia už tam tikrus poelgius ir taip susidaro neigiamą požiūrį į mane. Bet aš esu visiškai kitoks žmogus, kai nesu korte. Be to pagaliau aš supratau, kad bendraujant su kitais žmonėmis labai svarbu būti savimi. Negalima apsimeti tuo kuo tu iš tiko nesi. Aš stengiuosi būti atvira ir neslėpti savo emocijų. Jeigu tu atvira sau ir kitiems tada būna lengviau pripažinti savo klaidas ir judėti toliau. Džiaugiuosi, kad man pavyko pasikeisti. Aš stengiuosi būti nuoširdi, kad žmonės mane galėtų geriau pažinti.

- TP -