Nors Petra Kvitova visą sezoną demonstravo fantastiškus rezultatus, o pernai jau žaidė Vimbldono varžybų pusfinalyje, bet bukmekeriai prieš turnyro pradžią vis tiek nelaikė jos rimta pretendente į čempionės titulą. O pasirodo visai be reikalo, kadangi šeštadienį 21-erių metų čekė užtikrintai 6:3,6:4 nugalėjo favoritę laikytą rusę Mariją Šarapovą ir laimėjo pirmą Didžiojo kirčio serijos turnyrą karjeroje.
..................
- Petra, ar galite dviem žodžiais apibūdinti šios dienos susitikimą ir kaip jums pavyko susitvarkyti su varžovės žaidimu?- Aš turėjau žaisti taip, kad jai kiltų problemų ir man tai pavyko. Kartais man nesisekė paduoti, bet tai momentais aš turėjau ir toliau likti psichologiškai stipri.
- Jūsų tėvas buvo ištiktas ekstazės. Ar jis visada taip azartiškai už jus serga?
- Manau taip. Jis iki šiol verkia iš laimės. Man susidarė toks įspūdis, kad jis po kiekvieno kamuoliuko verkia.(Šypsosi).
- Pasakykite, ką šiuo metu jaučiu Vimbldono čempionė?
- Na aš kol kas .. negaliu aiškiai išreikšti savo mintis. Tai yra kažkas neįtikėtino ir tai kas įvyko tikriausiai suprasiu tik po tam tikro laiko.
- Atrodo šiandien įsižiebė dar vieną žvaigždė. Tikimės, kad ateityje tokių finalų bus dar ne vienas.
- Jūs taip galvojate? Puiku.
- Šiandien jūs atrodėte labai rami ir susikoncentravus. Kaip ruošitės šiam susitikimui vakar ir šiandien ryte?
- Ruošiausi taip kaip ir visiems susitikimams šiame turnyre. Treneris pasakė, kad šiandien manęs laukia ketvirto rato dvikova. Būdama korte aš galvojau tik apie sekantį tašką, bet ne apie tai, kad tai finalas. Keista, kaip man taip pavyko.
- Gal galite atskleisti kokį žaidimo planą turėjote prieš susitikimą? Kaip ketinote žaisti, kaip padavinėti, mušti į kairę ar į dešinę?
- Man svarbiausias dalykas buvo padavimas ir priėmimas. Aš žinojau, kad Šarapova puikiai priiminėja kamuoliuką, bet ir aš tai darau neblogai. Be to žinojau, kad ji daro nemažai dvigubų klaidų, todėl ruošiausi greitam tenisui kaip ir prieš tai žaistoje dvikovoje su Azarenka.
- Jūsų šios dienos pergalė skirta jums, jūsų šaliai ar šeimai? O galbūt visiems iš karto?- Taip, visiems iš karto. Sunku tai išreikšti žodžiais, bet tai neįtikėtinas jausmas.
- Koks skirtumas tarp pernykščio turnyro ir pergalės šiais metais?
- Pernai aš neturėjau kažkokių šansų nugalėti. Serena žaidė tiesiog fantastiškai, o aš buvau jauna ir netikėjau, kad galiu ją įveikti, o šiandien aš jaučiau, kad galiu laimėti.
- Jūs kalbėjotės su Navratilova arba Novotna?
- Taip žinoma. Jos buvo labai laimingos, o aš verkiau iš laimės galėjusi su jomis susitikti.
- Šis susitikimas jums labai daug reiškė?
- Taip.
- Mačpointss. Jūs esate 24 metrai nuo varžovės, žiūrite į ją ir ruošiatės paduoti. Apie ką galvojote tuo metu? Vienas padavimas ir aš čempionė? Svarbiausia nepadaryti dvigubos klaidos? Apie ką?
- Aš kartojau sau, jog visą mačą padavinėjau, tai paduosiu ir šį kartą. Tuo metu kada rezultatas buvo 40:0, tai buvo panašu .. netgi nežinau .. tiesiog reikia padėti paskutinį tašką ir aš buvau įsitikinusi, kad tai padarysiu. Tiesa tikrai negalvojau, kad pavyks atlikti eisą.
- O ką pajautėt, kada supratote, kad bus eisas?
- Pasijaučiau nerealiai laiminga. Jausmas buvo labai neįprastas dar nepatirtas.
- Kaip vakar miegojote?
- Labai gerai.
- O kaip miegojo jūsų tėvas?
- Nežinau. Paskutiniu metu jis labai dažnai jaudinosi ir nerado sau vietos.
- Jūs tapote trečia kairiaranke laimėjusia Vimbldoną. Ką apie tai galvojate? Manote žaisti kairia ranka yra pranašumas?
- Na, jeigu mūsų tik trys tai vargu.(Juokas salėje). Galvoju, kad kairiarankiai tik padavimų metu turi šiokį tokį pranašumą, o žaidime jo greičiausiai apskritai nėra.
- Kaip švęsite pergalę? Jau gal žinote ką pirksite už laimėtus pinigus?
- Kol kas nežinau. Apie tai dar negalvojau.
- Kiek laiko truks šventimas?
- To taip pat kol kas nežinau. Matysim.
- Važiuosite namo?
- Taip, pirmadienį.
- Jau pasiruošėte čempionų priėmimui?
- Kol kas ne. Tik ruošiuosi.
- Šoksite?
- Šoksiu? Ne, aš nemoku.
- Papasakokite mums ką nors apie Fulneką, kuriame šiuo metu gyvenate. Kuo ten žmonės užsiima?
- Ten yra keturi teniso kortai. Beje laikraštyje ar tai kažkokiame interneto puslapyje perskaičiau, kad miesto centre pastatė didžiulį ekraną ir vietiniai gyventojai ėjo stebėti mano žaidimo. Net neįsivaizduoju kas šiuo metu ten vyksta.
- Kokio sutikimo laukiate sav
o gimtinėje?- Na, nežinau. Negalvoju apie tai, bet sutikimo gimtinėje laukiu su dideliu nekantrumu.
- Tikriausiai pamatę jus jie taip pat bus laimingi.
- Tiesa.
- Vyrų finalą žiūrėsite? Ką palaikysite?
- Nežinau, tačiau bet kokiu atveju favoritu aš neturiu.
- Ko tikitės iš tos dvikovos?
- Manau bus atviras tenisas ir abu tenisininkai turi vienodus šansus nugalėti.
- Kaip dar žadate gerinti savo žaidimą?
- Manau, manęs laukia dar labai daug darbo. Man dar reikia gerinti fizinį pasirengimą, padavimą kaip beje ir visa kita.
- Mes matėme, kad jus palaikė tėvas, draugai, broliai, o jūsų vaikinas taip pat buvo čia?
- Ne, jis namuose.
- Ką jis ten veikia?
- Aš nežinau. Geriau paklauskite jo paties.
- Jūsų žaidimas tinka visiems paviršiams. Jūs galite laimėti ant grunto, ant kietos dangos ir žolės. Tai pirmas jūsų Didžiojo kirčio čempionės titulas, bet tikriausiai ne paskutinis. Kaip manote?
- Tikiuosi, kad taip. Aišku aš stengiuosi žaisti ant visų paviršių ir mano žaidimas pastoviai gerėja, todėl pagyvensim pamatysim. Laikas parodys.
..................
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą