Rusės Ksenijos Pervak vasara kaip niekada karšta. Maždaug prieš mėnesį ši dvidešimtmetė kairiarankė tenisininkė liko tik per žingsnį nuo patekimo į Didžiojo kirčio Vimbldono varžybų ketvirtfinalį, o praėjusią savaitę Baku pirmą kartą karjeroje žaidė WTA turnyro finale.51-oji pasaulio raketė duodama interviu vienai Rusijos sporto svetainei papasakojo ką jai teko iškęsti Azerbaidžano sostinėje, apie išdaigas mokykloje, apie savo garsųjį tėvą, apie kulinarinius ir muzikinius sugebėjimus, bei svajonę sudalyvauti vasaros olimpinėse žaidynėse.
.......................................
- Jūs ką tik sugrįžote iš Baku, kur patekote į finalą. Koks ten oras? Toks kaip dabar pas mus?- Lyginant su Baku, tai Maskvoje šiuo metu labai šalta.
- Na jau. Termometras šiuo metu rodo +35.
- O ten 45 laipsniai pavėsyje ir labai didelis drėgnumas. Ne gana to prieš tai aš žaidžiau turnyrą Austrijoje, kalnuose ir ten buvo priešingai labai šalta tik 9 laipsniai šilumos. Gavosi labai didelis kontrastas ir tikrai buvo labai sunku. Aš pati nesuprantu, kaip sugebėjau žaisti. Ypatingai sunkus buvo pirmas susitikimas. Žaidžiau prieš merginą iš Tailando, kuri pripratusi prie panašių oro sąlygų. Aš vos gaudžiau kvapą, liežuvis buvo iki kelių, o ji lyg niekur nieko. Taigi man viskas galėjo baigtis jau antradienį, bet trečiame sete kažkokiu stebuklingu būdu sugebėjau atsilošti iš 2:5 ir laimėjau. Vėliau mano susitikimai vyko 5-6 valandą vakaro, todėl buvo lengviau.
- Kodėl WTA leidžia žaisti tokiomis sąlygomis?
- Todėl, kad yra tokie terminai, kaip heat row in (galima žaisti) ir heat row out (negalima). Jeigu "in" tai tarp setų būna 10 minučių pertrauka, kurios metu galima nueiti priimti dušą, bet kas įdomiausia, kad kada būna "out" nustato žmonės sėdintys kabinetuose ir apskritai nesuprantantys ką reiškia žaisti tokiame karštyje. Taigi 40 laipsnių tai buvo out. Ta prasme anot jų žaisti jau pakankamai vėsu (ironizuoja).
- Kaip kovoti su tokiu karščiu?
- Ko aš tik nedariau. Bet aišku pats geriausias dalykas kovai su tuo tai ledas.
- Po finalo atrodė, kad jūs vos stovite ant kojų.
- Taip ir buvo. Vera tiesiog nuostabiai juda po visą kortą ir jos apibėgti yra praktiškai neįmanoma, todėl buvau jau visiškai išsekus.
- Kokie sirgaliai buvo Baku?
- Žiūrovai labai korektiški ir žaisti buvo malonu. Man patiko. Į areną ateidavo daug žmonių, ypatingai pusfinalių ir finalo metu. Apskritai vienintelis dalykas dėl ko organizatoriai mus įspėjo tai, tai kad į miestą su šortais geriau neiti. O aš dar ir blondinė.
- Pasikeitė kas nors jūsų gyvenime po to kai taip sėkmingai pasirodėte Vimbldone?
- Tai kad ne, viskas taip kaip ir anksčiau - toliau treniruojiesi ir bandai kilti aukščiau. Manęs laukia nauji tikslai ir savo pasirodymą Vimbldone aš nelaikau kažkuo ypatingu. Galėjo būti ir geriau. Tiesa galėjo būti ir daug blogiau.
- Kodėl nepavyko geriau?- Tikriausiai pasireiškė jaudulys. Vis tik aš pirmą kartą patekau į Didžiojo kirčio turnyro aštuntfinalį. Prieš dvikovą su Tamira Paszek aš turėjau dviejų dienų poilsio, o turnyro metu tokia ilga pertrauka greičiau minusas, nei pliusas. Išsimušiau iš žaidybinio ritmo ir kažkuriuo metu net nežinojau ką veikti. Šeštadienį pasivaikščiojau po parduotuves, o sekmadienį pasitreniravau, bet pertrauka vis tiek užsitęsė.
- Apsipirkinėjot "Harrods" prekybos centre?
- Taip nusipirkau ten Balenciaga aukštakulnius batelius, džemperį ir šaliką. Tiesą sakant paišlaidavau neblogai, bet kodėl savęs nepradžiuginti? Aš jau iš pradžių sakiau, kad jeigu pavyktų gerai pasirodyti turnyre tikrai eisiu į "Harrods".
- Ten paprastai galima susitikti vieni su kitais. Ypač kai vyksta koks didelis sporto renginys.
- Taip. Tą dieną kai aš buvau tai susitikau su Ekaterina Makarova ir Vera Dushevina. Be to kaip tyčia prasidėjo nuolaidos, todėl ne vienai buvo smalsu ir atėjo pasižvalgyti.
- Jūs sakėte, kad bandysite pakilti tarp dvidešimties geriausių pasaulio tenisininkių ir bandysit ten kuo ilgiau išsilaikyti. Kada tai įvyks?
- Tenise labai sunku kažką tai planuoti. Aš jau turėjau nemažai traumų, keletą operacijų, todėl daug kas priklausys nuo sveikatos.
- Po operacijos ne kiekvienas sugeba sugrįžti, nes rizika dar kartą gultis po skalpeliu labai padidėja.
- Man taip ir buvo. Pirma operacija buvo padaryta kai man buvo 14 metų, kadangi kirkšnyje iš abiejų pusių buvo išvaržos. Išoperavo, bet po trijų metų vėl viskas pasikartojo. Kai tai nutiko pirmą kartą aš netgi kažkuria prasme džiaugiausi, nes atsirado daugiau laiko pabūti su draugais, o štai kai teko operuotis antrą kartą jau buvo nemalonu. Aš tik ką buvau laimėjusi Australian Open jaunių turnyrą, buvau geros formos ir šia tau.
- Minčių baigti tenisą buvo?
- Tokių minčių periodiškai atsiranda visada, bet mes juk visi žmonės, visi pavargstame, todėl ir kyla tokių minčių, bet jos tokiomis ir lieka.
- O kaip tu apskritai pradėjai žaisti tenisą?
- Tenisą žaidė mano tėtis ir mane visada ėmė su savimi. Vėliau mano tėvai su draugais sukūrė vaikų grupę, kurioje mūsų buvo kažkur 12. Visi kartu bėgiojome, linksminomės. Tuo metu tai buvo tiesiog for fun, bet po to tėtis nusprendė, kad dukrą reikia perkelti į daug aukštesnį lygį. Tuo metu man buvo aštuoneri. Iki dešimties metų Čeliabinske aš gyvenau kaip normalus vaikas - ėjau į mokyklą, o laisvu laiku treniruodavausi. Bet po to su tėčiu išvažiavome į Maskvą ir prasidėjo daug rimtesnis pasirengimas. Mes gyvenome užmiestyje ir tekdavau keltis penktą ryto, kad atlikti namų darbus, o tėtis laikėsi principo, kad jeigu aš prastai mokysiuosi teniso taip pat nežaisiu.
- Apie Čeliabinsko vyrus visi žino dėka humoro laidos "Naša Raša". Ar jie tikrai visi tokie susiraukę?- Dabar pasakysiu siaubingą dalyką, bet aš niekada nemačiau laidos "Naša Raša". Aš žiūriu "Komedijų klubą", "Paris Hilton prožektorius" ir anksčiau "Linksmųjų išradingųjų klubą" kuomet ten dalyvavo grupė iš Čeliabinsko "Miesto apskritis".
- Bet kuriuo atveju Čeliabinskas tikrai rimtas, niūrus miestas, kur niekas nesišypso?
- Man sunku atsakyti į šį klausimą, todėl kad aš neturėjau galimybės pajausti miesto. Aš buvai labai maža: vaikų darželis - namai, mokykla - namai - treniruotės. Aš neturėjau laiko suprasti koks iš tikro yra tas Čeliabinskas.
- Augti turtingoje šeimoje gerai ar blogai?
- Yra ir minusų, ir pliusų. Mano nuomone esant tokiomis aplinkybėmis apskritai labai sunku prisiversti kažką veikti. Tu jauna ir turi viską, tai kam to reikia? Juk galima ramiausiai sau ištekėti ir viskas.
- O kodėl tau taip nenutiko?
- Jeigu atvirai tai tėvai iš tikrųjų norėjo, kad gimtų sūnus, o gimiau aš. Kada tėvai išsiskyrė aš likau gyventi su tėčiu, bet ir jis mane greičiau auklėjo kaip berniuką, o ne mergaitę. Manau tai ir buvo tas dalykas, kuris man padėjo suvokti kokia iš tikro yra realybė.
- Papasakok apie savo tėtį. Koks jis žmogus? (K.Pervak tėvas Jurijus Pervakas yra verslininkas ir buvęs Maskvos "Spartak" futbolo klubo generalinis direktorius)
- Jis labai, labai geras, bet kartu ir griežtas. Toks tikras vyras. Labai protingas ir tai yra tai dėl ko aš siekiu būti panaši į jį.
- O problemų dėl tėvo nesi turėjus?
- Galbūt tik iš pradžių, kai bendraudavau su savo bendraamžiais, bet tai tiesiog todėl, jog vaikai iš turtingų šeimų dažnai elgiasi šiek tiek kitaip, daugiau sau leidžia ir t.t. Bet apskritai tai dėl to problemų nėra. Kai mano tėtis dirbo "Spartako" generaliniu direktoriumi sakydavau, kad mes tiesiog bendrapavardžiai.
- Vadinasi į tėvų susirinkimą mokykloje jis neidavo?
- Ne, o kam? Aš buvau stropi mokinė. Tiesa su elgesiu sykį buvo labai prasta situacija. Tarkim pavogti žurnalą ir prisirašyti gerų pažymių buvo mano stilius. Man tiesiog labai nepatiko matematikos mokytoja, o ir ji manęs atvirai nemėgo. Tada aš surinkau penkių klasiokų grupę ir pasakiau, kad rašysimės sau pažymius. Aš vadovavau visam šitam procesui, bet sykį su mergina, kuri turėjo gražią rašyseną išėjo kuriozas. Vietoj to, kad rašytų pažymius į tuščius langelius ji ėmė taisyti pažymius į geresnius tie kurie jau buvo parašyti. Aišku visa tai išaiškėjo. Ateinu į mokyklą, o ten prie durų slenksčio manęs jau laukia direktorius. Man širdis vos į kulnus nenusirito, nes buvo tikrai baisu. Žinoma po to paskambino į namus ir viską papasakojo, bet kas įdomiausia, jog tėtis dėl to ant manęs neypatingai barėsi.
- Kodėl?
- Greičiausiai todėl, kad pavogti žurnalą tai tikras žygdarbis, kuriam nevisi galėtų ryžtis. Aukštas lygis.
- Kada paskutinį kartą susiskambinai su tėčiu?
- Skambinau prieš 20 minučių, tiesiog šiaip sau paplepėti. Mes apskritai vienas kitam dažnai skambinam ir tam nereikia jokios ypatingos priežasties.
- Olimpinis bokso čempionas Aleksandras Lebziakas kartą yra sakęs, kad savo dukrų vaikinus pirma patikrins smūgiu į žandikaulį. O tavo tėtis kokius santykius palaiko su tavo draugais.
- Oi, tai liūdna istorija .. nors suprantama, kad tėtis man nori tik visko kas geriausia.
- O tau kaip tyčia patinka blogi vaikinai?
- Kaip čia pasakius. Apskritai tai labai ilga ir sudėtinga istorija.
- O tu gali save įsivaizduoti su paprastu vaikinu, kuris tarkim dirba pardavėju "Respublikos" parduotuvėje?
- Man svarbiausia, kad su tuo žmogumi būtų įdomu ir linksma. Kad jis būtų ambicingas ir norėtų šiam gyvenime kažką pasiekti. Mano tėtis taip pat ne iš karto tapo "Spartako" generaliniu direktoriumi, o aš ne iš karto pakilau į pirmąjį reitingo šimtuką. Visi pradeda nuo dugno, todėl gyvenime progresuoti yra labai svarbu.
- Tikite, kad galima žaisti tenisą po vestuvių?
- Jeigu susituokti ir susilaukti vaikų tada ne. Taip tikriausiai gali tik Clijsters. Be vaikų daug paprasčiau, bet viskas priklauso ir nuo vyro. Vienas dalykas jeigu jis stengsis padėti ir tave palaikys, o kitas kada pastoviai skambinės ir zys: kada tu sugrįši, kada išvirsi man barščių.
- Tu moki išvirti barščių?
- Tai mano firminis patiekalas. Išmokau gaminti valgyti kada šeima persikraustė gyventi į Berlyną, o aš faktiškai viena likau Maskvoje. Skambinau mamai ir klausiau ką ir kaip reikia daryti, o kažką jau ir pati buvau mačiusi ar skaičiusi. Dėl to problemų aš neturiu. Galiu pagaminti viską, netgi tortą iškepti, todėl ateityje tokios žmonos kaip aš galės visi pavydėti.
- Jūs sakėte, kad pergyvenate dėl "Spartako", bet taip pat palaikote ir "Lokomotyvą".
- Ne, mane ne taip suprato. "Lokomotyvas" man visiškai neįdomus, o dėl "Spartako" aš tikrai labai pergyvenu ir liūdna, kad komanda užima ne tą vietą, kurios iš jos tikimasi. Aš ir anksčiau eidavau stebėti "Spartako" rungtynių ir praėjusias metais kaip tik buvau mače, kai jie žaidė su "Lokomotyvu"... Kada matai, kaip spartako sirgaliai taip emocingai palaiko komandą tai yra nuostabu. Man dėl sirgalių labiausiai ir gaila, nes jie taip serga, taip atsiduoda.
- Save sirgalių tribūnoje įsivaizduojate?
- Visiškai neįsivaizduoju.
- Tuo metu kai ėjote stebėti "Spartako" varžybų atsirado koks mėgstamas futbolininkas?- Taip. Man be galo patiko Mihaijlo Pjanovičius nors su juo niekada neteko bendrauti.
- O iš jaunų futbolininkų esate su kuo nors pažįstama?
- Ne. Aš girdėjau, kad su jais yra visiškai neįdomu, todėl nenoriu susižavėti.
- Galbūt kas nors turėjo iš to nemalonios patirties?
- Blogos patirties - tai čia greičiau apie ledo ritulininkus.
- Ką reiškia tapt Didžiojo kirčio jaunių turnyro čempione? Koks tai jausmas, kokie pinigai, kaip švenčiama?
- Į tą "Australian Open" aš vykau tik dėl pergalės. Tuo momentu aš jau daugiau nei metus nežaidžiau jaunių turnyruose, todėl kito varianto kaip tik tapti čempione ir negalėjo būti. Aš to nelaikau kažkokiu reikšmingu pasiekimu. Pinigų už tokias pergales tenisininkai negauna nebent premijas, kurios yra numatytos kontraktuose su rėmėjais.
- Kuriuo metu pradedi suprasti, kad jaunių turnyrai jau ne tai?.
- Greičiausiai su visais tai nutinka skirtingai. Kažkas aukštame lygyje pasiruošęs rungtyniauti jau 15 metų, o kažkas ir 18 dar nėra pasirengęs. Jis priklauso tik nuo to kaip tu tobulėji - tiek fiziškai, tiek intelekto prasme.
- Ką iš jaunių laikote pačiu talentingiausiu?
- Iš dabartinių aš nedaug žinau, todėl sunku atsakyti. Jeigu imti mano kartos atstoves, tai išskirčiau Nastją Kolar. Prieš kelias savaites kaip tik su ja žaidžiau Bad Gašteine ir dvikova buvo labai sunki. (Laimėjo atlošusi 6 mačpointus).
- Sutinkate kad moterų ir vyrų turnyruose prizinis fondas turi būti vienodas?
- Aš moteris, todėl aišku sutinku. Nesakysiu juk aš, kad mums mokėtų mažiau, bet prašyti daugiau taip pat būtų nesąžininga. Iš tikro aš nemasčiau, kodėl mums moka vienodai, bet galbūt dėl to kad pas mus didesnė konkurencija. Jeigu pas vyrus laimėti turnyrus pagrinde pretenduoja tik keturi tenisininkai, tai moterų varžybose nugalėti gali bet kuri tenisininkė iš pirmojo penkiasdešimtuko. Pas mus kiekviename susitikime yra intriga, o pas vyrus to nėra.
- O tau kuris labiau patinka Nadalis ar Djokovičius?
- Djokovičius. Nadalis man visiškai nepatinka. Kas ten gali patikti, raumenys? Be to labai šlykštu žiūrėti kai jis pastoviai taisosi savo triusikus. Kiša ranka ir atrodo, kad kažko ten ieško. Apskritai man ir žaidimas jo nepatinka. Labiausiai man patinka Djokovičius, Federeris ir Maratas Safinas.
- Esi pažįstama su Maratu?
- Ne. Kada aš pradėjau savo karjerą jis baigė, o klubuose aš nesilinksminu tai kur dar mes galėjome susitikti?
- Jūs gyvenate Bratislavoje. Kodėl būtent ten?- Tiesiog todėl, kad ten patogiau treniruotis. Nuo namų iki treniruočių kortų tik trys minutės kelio, o pabandykite tai įsivaizduoti Maskvoje? Be to, kad viskas arčiau čia dar ir žymiai pigiau. Man pasisekė, kad aš čia turiu draugų, nes be jų aišku būtu nuobodu.
- 0 tatuiruotę kur pasidarėte?
- Maskvoje. Šie trys žodžiai - mano gyvenimo principas. Jie susiję ne kiek su tenisu, kiek apskritai su visu gyvenimu. Tėtis patarė geriau jos nesidaryti, bet ir neuždraudė. Paprašė, kad tik nebūtų kažko panašaus kaip "Nepamiršiu savo motinos tėvynės ir tėvo buchariko", o aš jam, "Ech, o aš kaip tik tokios norėjau ...".
- Kas yra jūsų geriausia draugė tarp tenisininkių?
- Aleksandra Krunič ir Lesia Tsurenko. Tai įdomios, energingos panelės su kuriomis labai lengva bendrauti. Jos abi visą laiką už mane nuoširdžiai pergyvena, o aš dėl jų.
- Svetlana Kuznetsova pasakojo, kad tenise draugėmis galima likti tik iki pirmo tikrai rimto susitikimo viena prieš kitą.
- Sutinku, tuo momentu būna labai sunku. Bet reikia išmokti atleisti, nes gerų draugų yra labai mažai ir juos reikia saugoti. Sportas kažkada vis tiek baigsis, o draugais pasiliks.
- Kas jums brangiau: laimėti Didžiojo kirčio serijos turnyrą ar tapti pirma pasaulio rakete?
- Viskas labai svarbu ir būti aukščiau reitinge, ir Didžiojo kirčio turnyrai ir olimpinės žaidynės.
- Patekti į Londono olimpines žaidynes 2012 metais reali užduotis?
- Man tai labai aktuali tema ir aš labai daug apie tai galvoju. Nežinau kiek žmonių nuo vienos šalies gali dalyvauti turnyre, bet netikiu kaip kažkas sakė, kad šeši, nes tai jau kažkaip per daug. Tiesa, kad galėčiau dalyvauti olimpinėse žaidynėse pirmiausia aš privalau sužaisti už savo šalies rinktinę Fed Cup varžybose, o kol kas mano sąskaitoje nei vieno susitikimo.
- Bet šansų patekti vis tik yra?- Pasakysiu taip. Šansų, kad dalyvausiu olimpiadoje yra.
- Mąstote ir apie tokį variantą kaip atstovavimą kitai šaliai?
- Aišku nesinorėtų, kad taip įvyktų, bet pasiūlymų turiu.
- Tai bus Slovakija?
- O tai jau slapta informacija.
- Ką būtumėte veikus, jeigu nebūtų pavykę tapti tenisininke?
- Aš neblogai dainuoju. Aišku ne kaip operoje, bet vis tiek. Prisimenu sykį tėčio gimtadienyje dainavau Alsu dainą "Kartais". Prieš pasirodymą siaubingai jaudinausi, bet viskas gerai pavyko ir visiems patiko. Tėtis tai jau seniai žino apie visus mano talentus.
- Nekyla noro įrašyti kokią nors dainą?
- Noras yra, bet jeigu tai ir įvyks tai vėliau. Manau tai bus kažkokia lengva daina.
- O kokios muzikos klausotės. Kokios dainos groja jūsų grotuve?
- Klausausi šiuolaikinės muzikos, pagrinde užsienio. Yra keletas dainų iš 80-ųjų, o iš Rusijos atlikėjų man labiausiai patinka Timati ir Alsu.
- Jūs vairuojate automobilį?
- Taip ir beje pakankamai neblogai nors praktiškai nesimokiau. Teoriją išlaikiau iš pirmo karto, o su vairavimu taip pat problemų nebuvo. Instruktorius iš karto pasakė kad viskas puikiai pavyksta. Šiuo metu važinėju su siaubingos sidabrinės spalvos Audi A3, bet greitu laiku ketinu pasikeisti automobilį.
- Koks jis bus? "Porsche Cayenne"?
- Noriu džipo, bet "Porsche Cayenne" Bratislavoje kažkaip netinka, o ir neužsidirbau aš kol kas dar tiek ant tokio automobilio.
...........................
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą