Žvaigždės Ričardui Berankiui jau pasiekiamos

Kai Ričardas Berankis žaidėjų zonoje ilsėjosi po pirmosios pergalės atvirojo JAV teniso čempionato atrankoje, šalia pradėjo mankštintis garsioji Marija Šarapova. Tarsi gerbėjas į žvaigždes lietuvis spoksojo prieš keletą metų. Dabar Niujorke – viskas kitaip.

„Dabar su Šarapova treniruojamės vienoje akademijoje Floridoje, todėl dažnai ir ten prasilenkiame,” – sakė 20-metis R.Berankis. - "O kai anksčiau Niujorke žaidžiau jaunių turnyre, atrodydavo, kad ir čia žvaigždė, ir ten žvaigždė."

Jis čia buvo prieš trejus metus. Dvidešimt tūkstančių žiūrovų didžiulio Arthuro Ashe’o teniso stadiono tribūnose atsistoję plojo Lietuvos tenisininkui, kai būdamas septyniolikos metų R.Berankis čia kėlė į viršų atvirojo JAV čempionato jaunių čempiono taurę.
Netrukus turėjo prasidėti vyrų finalas, kuriame žaidė Roger Federeris, ir visa pasaulio teniso grietinėlė negailėjo aplodismentų tuo metu mažai kam žinomam lietuviui. Nedaug kas buvo matęs jo žaidimą, nes jaunių finalas vyko kitame aikštyne, bet visi išvydo plačią R.Berankio šypseną apdovanojimų ceremonijoje.

„Dėl to ši vieta man yra išskirtinė”, – užvakar ištarė R.Berankis, sugrįžęs į Niujorką antrą kartą bandyti prasimušti į pagrindinį suaugusiųjų turnyrą. To padaryti iki šiol nėra pavykę nė vienam Lietuvos tenisininkui.

Šimtuke bus dar šiemet?

„Būtų gerai patekti į pagrindinį turnyrą, o ten peršokti dar keletą ratų." – sakė R.Berankis, ATP reitinge šiuo metu užimantis 124-ąją vietą. - "Bet jei ne – ką padarysi. Juk taip pat bus pralošę dar šimtas žaidėjų."

Jis visada garsėjo savo kuklumu. Ką nors laimėjęs pergalių stengiasi nesureikšminti, o pralaimėjęs nelieja emocijų visam pasauliui. Anksčiau apskritai mažai kalbėdavęs Lietuvos teniso talentas dabar jau nebesibaimina dalyti interviu, bet savo bruožo nesisvaičioti tikslais ir nerealiomis svajonėmis nepakeitė.

„Galima pasakyti, kad mano tikslas – šimtukas, bet tada prasidės kalbos, kaip jis gali kalbėti apie šimtuką, kai pralaimėjo „Challenger” serijos turnyro pirmąjį ratą. Bet viskas turi ateiti natūraliai. Mes su treneriu daug dirbame. Rankų nenuleidžiame ir pralošę”, – sakė R.Berankis, per savo karjerą jau uždirbęs apie 130 tūkst. dolerių.

Nuo vaikystės tenisininką treniravęs Remigijus Balžekas šypsosi. Jis geriausiai iš visų žino, koks yra tikrasis jo auklėtinio lygis.

„Manau, kad iki kitų metų Ričardas gali prasimušti į pirmąjį šimtuką. Jis metus baigs maždaug tarp 50 ir 100 vietos”, – sakė R.Balžekas ir pridūrė: „Jei ir toliau taip dirbs.”

Skrieja kaip lenktyninė mašina

Šie metai – geriausi R.Berankio karjeroje. Tai jaučia ir jis pats, apie tai kalba ir teniso pasaulis. Tačiau tik artimiausi žmonės žino, kiek reikėjo vargti, kad per vienus metus tenisininkas pašoktų taip aukštai.
Pernai R.Berankis negalėjo patekti į „Grand Slam” serijos turnyrų atrankos turnyrus, nes jo ATP reitingas buvo gerokai per žemas. Lietuvis niurkėsi penktajame šimtuke, ir kritikai galando liežuvius aptarinėdami neva pervertintą talentą.
O tada atėjo 2010-ieji. Jau vasarį San Chosė teniso turnyre R.Berankis taip kirto visiems abejojusiems, kad pateko į ketvirtfinalį ir pasiekė asmeninį smūgio greičio rekordą. Ekspertai jau buvo pastebėję neįtikimai galingą lietuvio padavimą dešiniąja ranka. 175 cm ūgio R.Berankis San Chosė turnyre kamuoliuką paleido 225 km per val. greičiu – taip nesmūgiuoja net Rafaelis Nadalis.
Vėliau buvo įspūdingas žaidimas Daviso taurės turnyre Lietuvos rinktinėje, o po to istorinis pasirodymas Vimbldono turnyre, kur R.Berankis tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į antrąjį pagrindinio turnyro etapą.

„Jūs negalite net įsivaizduoti, kiek jis pernai dirbo tam, kad būtų ten, kur yra šiemet”, – pasakojo R.Balžekas.

Kiekviena treniruotė – tikslinga. Kiekvienas turnyras – laiptelis teniso pasaulio viršūnėlių link. Pernai R.Berankis į teniso aikštę eidavo kaip į darbą – aštuonioms valandoms. Jis treniruodavosi net po mačų. Nervinosi, kai jo ritmą trikdė trauma, nes nenorėjo atostogauti. Jam užteko trumpo poilsio per Kalėdas.
Lavinti padavimą, varžovo smūgio priėmimą, kamuoliuko pasukimo techniką – viską, ko reikia tenisininkui, kad patektų į elitinę kategoriją. Tai R.Berankis gludino iki negalėjimo. Todėl kai ketvirtadienį mače su J.Cabaliu lietuvis pirmajame sete pralaimėjo savo padavimą, o kolumbiečiui trūko vieno taško iki pergalės sete, R.Berankio treneris vis tiek sėdėjo ramus.

„Nebuvo jokio jaudulio. Varžovas neturėjo jokių šansų, nes tai – tiesiog klasių skirtumas”, – sakė R.Balžekas ir neklydo.

Pateko į žvaigždžių kalyklą

Andre Agassi, Borisas Beckeris, seserys Williams, M.Šarapova – į šių teniso garsenybių sąrašą galima įrašyti ir lietuvio pavardę, nes visus juos vienija tai, kad jie treniravosi Nicko Bollettieri teniso akademijoje Floridoje.
Tai įspūdinga teniso žvaigždžių kalykla prie Meksikos įlankos su 35 kietos dangos ir 16 grunto aikštelių. JAV čempionato išvakarėse į šiuos aikštynus suvažiuoja kone visos teniso žvaigždės. Prieš tapdami varžovais čempionate, akademijoje jie tampa treniruočių partneriais.

„Šiemet Fedo ir Rafos nebuvo, – pravardėmis R.Federerį ir Rafaelį Nadalį vadino R.Berankis. – Treniravomės su Tayloru Dentu, Radeku Štepaneku. Bet jei nori padirbėti, geriau pasiimti jaunesnių žaidėjų. Tada gali dirbti savo darbus, o su asais turi daryti tai, ką nori jie.”

R.Berankis į šį išrinktųjų klubą pateko būdamas septyniolikos – kai ėmė žibėti jaunių turnyruose. Tuomet jį pradėjo globoti garsiausia sportininkų vadybos bendrovė IMG, kuri pasirūpino ir kitais patogumais.
Pavyzdžiui, R.Berankį iki šiol rengia JAV aprangos gamintojas „KSwiss”, o raketes jam tiekia „Yonex”.

„IMG anksti įžvelgė talentą”, – neslėpė R.Balžekas, didžiąją laiko dalį keliaujantis drauge su R.Berankiu. – Mes žinome savo galimybes. Per save neperšoksi, bet lėtai einame pirmyn. Tai yra juodas darbas.”

Patinka žaisti ant žolės

Daugiausia laiko R.Berankis praleidžia ant kietos dangos – ant tokios žaidžiama Niujorke. Mažiausiai – ant grunto. O mieliausia lietuviui žaisti ant žolės. Ne tik todėl, kad būtent Vimbldone kol kas pasiekė ryškiausią savo laimėjimą. R.Berankiui parankus ir žaidimo ant žolės stilius.

„Žolė – smagu, – net nusišypsojo tenisininkas. – Ji minkšta, žaidimas būna greitas. Keli smūgiai, ir viskas. Ant kietos dangos – visai kita specifika, kamuoliukai labai aukštai atšoka.”

Ne vieną tokį aukštą kamuoliuką ketvirtadienį Niujorko aikštyne R.Berankis kirto žemėn taip, kad jo varžovas nespėjo net sureaguoti. Buvo matyti, kad lietuviui netrūko žaidimo pykčio, kai pradžioje nesisekė, o juo labiau noro galų gale įsitvirtinti tame išrinktųjų, kuriems nebereikia varžytis „Grand Slam” turnyrų atrankos etapuose, rate.

„Jau dabar nedaug trūko iki pagrindinio turnyro”, – sakė R.Berankis, tarp atrankos varžybų dalyvių turintis 9-ąjį reitingą, tačiau jis įpratęs prie sudėtingiausio kelio į viršų.

„Taip kol kas gal net geriau, – įsitikinęs jo treneris. – Kad patektum į pagrindinį turnyrą, turi nusipelnyti. Jei būsi vertas, tai ir taip peržengsi atranką. O atsitiktinis patekimas nieko neduotų. Viskas ateina su laiku.”

lrytas.lt inf.

................................