Anksčiau, kai Johanna Larsson dar tik buvo pačioje kelio pradžioje į sėkmę WTA-ture jos tėtis kartais juokaudavo, kad gabūt vertėtų pereiti į slidinėjimą, bet dabar tokie svarstymai išnyko.22 metų Švedijos tenisininkė pirmoje 2010 metų sezono pusėje laimėjo tris ITF serijos turnyrus bei pasiekė dar du finalus, kurie vasarą prieš pat Vimbldono turnyro pradžią leido įsilaužti į stipriausių pasaulio tenisininkių pirmą šimtuką. Nuo tada ji dar pasiekė savo pirmąjį ketvirtfinalį WTA varžybose Prahoje bei finalą prieš kelias savaites Portoroze. J.Larsson svajones laimėti turnyrą sužlugdė puikiai sužaidusi Anna Chakvetadze, tačiau prieš tai Slovėnijoje ji įveikė dvi skirstytas žaidėjas Anastasia Pavlyuchenkova bei Sofia Arvidsson - ilgą laiką geriausią Švedijos tenisininkę , kurios pranašumas WTA reitinge prieš sparčiai progresuojančią Johanną tapo visai mažas.
..............................................................................
- Johanna, tu nuostabiai pradėjai šiuo metus tiek ITF, tiek WTA varžybose. Kur paslaptis?- Sunku išskirti kurią nors vieną priežastiį. Praėjusių metų balandžio mėnesį man buvo atlikta kelio operacija po kurios aš pradėjau dirbti su nauju treneriu Mattias Arvidssonu. Su Sofija jis neturi nieko bendro! Manau, kad dabar tas darbas, kurį mes nuveikėme pradeda duoti dividendus. Per pastaruosius šešis ar septynis mėnesius aš žaidžiu vis geriau ir geriau, bei dabar pakankamai dažnai laimiu susitikimus ture.
- Kaip pradėjai žaisti tenisą?
- Pradėjau žaisti kai man buvo penkeri. Kartu su savo broliu Jonu, kuris už mane yra vyresnis dvejais metais mes žaidėmė gatvėje ir vietoje tinklo naudojame dviračius. Tuo metu mes taip tik linksminomės, bet po kurio laiko aš pradėjau vaikščioti į mažą teniso mokyklą. Iš tikrųjų tai vaikystėje aš labai mažai treniravausi, bet nepaisant to gana greitai dariau pažangą. Kai man buvo 12 metų mes persikėlėm iš šiaurės Švedijos į pietus ir būtent tuo metu aš laimėjau patį didžiausią turnyro vykusį salėje Švedijoje po kurio supratau, kad aš ir toliau noriu užsiminėti tenisu.
- Kaip apibūdintum savo žaidimo stilių?
- Aš žaidžiu agresyviai nuo galinės linijos. Be to turiu neblogą padavimą. Man patinka abu šie mano žaidimo elementai, todėl stengiuosi eiti į kortą ir bandau atakuoti.
- Jeigu galėtum pavogti už bet kurio žaidėjo kokį nors smūgį, ką pasirinktum?
- Tikriausiai pasirinkčiau Tomašo Berdycho smūgį iš dešinės (forhendą).
- Kokia varžovė iki šiol tau buvo pati neparankiausia?- Sunku prisiminti kas buvo seniau. Aš iš tikro visada galvoju tik apie paskutinį susitikimą, todėl dabar pasakysiu, kad tai yra Chakvetadze. Ji nugalėjo mane du kartus per dvi savaites ir pademonstravo labai puikų tenisą.
- Finalas Portoroze šiuo metu yra įspūdingiausias teniso prisiminimas?
- Žinoma. Žaisti WTA turnyro finale buvo labai puiku ir yra didelis pasiekimas. Galbūt, sakyti, kad aš apie tai tik svajojau būtų gal ir perdėta, bet aš tikrai to labai ilgai laukiau. Gaila tik, kad į Portorozą atvykau viena ir nebuvo su kuo pasidalyti šia savo sėkme, bet jis amžiams išliks mano atmintyje. Dar buvo puiku įveikti Kiniją, kas leido mums sugrįžti į antrą Federacijų taurės (FedCup) pasaulinę grupę.
- Dvikovos rezultatas su Chakvetadze Kopenhagoje buvo daug atkaklesnis - 6:4,7:6. Ko nors pasimokei iš pirmo susitikimo Portoroze?
- Tai buvo tiesiog visiškai skirtingas susitikimas, kadangi dabar žaidėme salėje ir su visiškai skirtingais kamuoliukais, todėl sunku tai palyginti. Be to, tai buvo pirmas turas ir mes abi turėjome daugiau jėgų. Aš tikrai norėjau atsirevanšuoti ir dėjau visas pastangas. Manau, kad aš tikrai padariau teisingas išvadas iš ankstesnio susitikimo išanalizavau savo žaidimą ir supratau kur dariau kažką ne taip ir šiandien bandžiau tai ištaisyti. Bet šiek tiek nepavyko.
- Kodėl tau svarbios FedCup varžybos?
- Man labai patinka šios varžybos. Kartais aš stebiuosi, kodėl žaidžiu tenisą, nes juk tai individualus sportas, o man patinka būti komandos dalimi, taigi žaisti FedCup varžybose man suteikia daug džiaugsmo. Mėgaujuosi kiekviena minute praleista su komanda. Kai aš žaidžiau savo paskutinį vienetų susitikimą mūsų šalis iškovojo galutinę pergalę ir mes sugrįžome į antrą pasaulio grupę. Tai buvo kažkas ypatingo, nes pasaulinėje grupėje mes juk nežaidėme nuo 2001 ar 2002 metų ir paskutiniu metu mums ne itin gerai sekėsi. Kitų metų vasario mėnesį mes turėsime žaisti su Ukraina ir jeigu mes būsime stiprios kaip komanda turėsime neblogų šansų nugalėti. Labai džiaugiuosi, kad vėl žaisime namuose.
- Atsižvelgiant į tavo naujausius rezultatus ar pasikeitė tavo tikslai?- Žinai, viskas įvyko taip greitai. Mano tikslas buvo iki vasaros pabaigos patekti į top 100, bet aš jau ten. Negaliu pasakyti, kad tai įvyko visiškai netikėtai, kadangi savo sunkiu darbu treniruotėse aš to nusipelniau. Dabar aš noriu patekti į TOP 50 ir tai yra mano kitas tikslas.
- Švedų vyrai tikrai pasiekė įspūdingų laimėjimų tenise. Ar jaučiate, kažkokią atsakomybę ant savo pečių kad reikia tai padaryti ir moterų tenise?
- Tikrai ne. Mes juk turėjome keletą merginų kurios sėkmingai galėjo žaisti aukštame lygyje pavyzdžiui Asa Svensson ar ta pati Sofija Arvidsson. Be to prieš tai buvo Catarina Lindqvist, kuri buvo patekus tarp 15 geriausių pasaulio tenisininkių ir žaidė Vimbldono ir Australian Open varžybų pusfinalyje. Beje kai buvau 17-18 aš buvau Švedijos teniso federacijos globojamoje keturių merginų komandoje, kurią treniravo būtent Catarina, bet būti lyginimai su vyrais aš nenoriu, nes tai stipriai padidintų man spaudimą, o aš nemėgstu žaisti po dideliu spaudimu. Nuo to būtų tik blogiau, nes aš tiesiog noriu eiti į kortą, mėgautis žaidimu ir gauti iš to malonumą. Žinoma jaučiuosi labai stipriai pakylėta emociškai po tokių pergalių, bet galų gale tai nėra pats svarbiausias dalykas. Aš negaliu save lyginti su vyrais, nes tai tiesiog neįmanoma, kadangi daugelis iš jų tuo metu buvo pirmo dešimtuko žaidėjai..
- Būdama vaikas turėjai savo teniso idealą ?
- Ne, tikrai ne. Aš žiūrėdavau įvairių sporto šakų varžybas, taigi mano idealai buvo iš plaukimo ir slidinėjimo. Aš esu iš šiaurinės šalies dalies kur slidinėjimas yra pagrindinė sporto šaka. Čia visi tuo užsiiminėja ir aš taip pat dažnai eidavau slidinėti. Man tai labai patikdavo ir gana gerai sekėsi, bet tenisas man suteikia daugiau malonumo.. Kartais, kai blogai žaisdavau mano tėtis sakydavo, kad galbūt man geriau reikėjo eiti slidinėti nes tai aš dariau daug geriau ... bet tai būdavo tik pokštas !
- Su kuo iš turo norėtum labiausiai sužaisti?
- Būtų puiku susitikti su seserimis Williams. Jos taip ilgai žaidžia tenisą, o jų populiarumas tiesiog milžiniškas. Man įdomu sužinoti kaip stipriai jos iš tikro gali smūgiuoti.
- Turi savo mėgstamiausią WTA turnyrą?- Žinoma, kad Bastadas, nes tai juk mano namų turnyras. Aš gyvenu tik už pusvalandžio kelio nuo ten. Be to man labai patinka "Grand Slam" turnyrai, todėl savo mėgstamiausiais turnyrais įvardinčiau Bastadą ir "Roland Garros", kuriame šiemet pirmą kartą patekau į pagrindines varžybas.
- Mėgstamiausias paviršius. Gruntas?
- Aš niekada neparodžiau gerų rezultatų ant šio paviršiaus, bet man jis labai patinka ... bent jau aš stengiuosi daryti viską, kad "susidraugaučiau" su šia danga ir tikiuosi, kad netrukus ką nors pasieksiu žaisdama ir ant grunto! Apskritai tai aš esu gana universali žaidėja ir man patinka visi paviršiai - žolė, gruntas, hardas... tačiau geriausius rezultatus kol kas parodžiau žaisdama ant kietos dangos, todėl galbūt vertėtų jį pastatyti į pirmąją vietą.
- Kaip sekasi su mokslais?
- Baigiau vidurinę mokyklą ir po to įstojau kaip mes vadiname gimnaziją, kur pasirenki kokią specialybę nori mokytis ir ją studijuoji. Aš praleidau ten ketverius metus, bet man dar liko atsiskaityti už keturis dalykus, tad jeigu baigus žaisti tenisą bus noro mokytis toliau reikės tuo užsiimti. Šiuo metu visą dėmesį noriu sutelkti tik į tenisą, todėl mokslai gali palaukti. Jeigu nežaisčiau teniso tokiu lygiu greičiausiai būčiau tapus veterinare.
- Ar turi augintinių?
- Kadangi tenka daug keliauti aš negaliu rūpintis gyvūnais, tačiau mano tėvai turi šunį, vištų, kačių, triušių - praktiškai visas zoologijos sodas!
- Jei galėtum susitikti su bet kuo pasaulyje, kas tai galėtų būti?
- Žaviuosi Therese Alshammar, kuri iškovojo labai daug medalių Švedijai plaukimo varžybose. Ji yra tiesiog nuostabi. Man patinka jos požiūris, todėl jeigu galėčiau susitikti su bet kuriui žmogumi norėčiau susitikti su ja ir pasikalbėti apie tai kaip ji tapo tokia nuostabi.
- Kaip leidi savo laisvą laiką?- Aš neturiu jokių specialių pomėgių, bet man patinka stebėti kitų sporto šakų varžybas. Helsinborge, kur gyvenu mes turime futbolo komandą, tad jeigu turiu laisvo laiko stengiuosi nueiti pasižiūrėti jų namų rungtynių. Man patinka laisvalaikį leisti kartu su draugais, su savo šeima ir mėgautis valgiu, kurį pagamino mano mama. Be to man patinka skaityti knygas - mėgstamiausia "Saulėlydis". Negaliu pasakyti, kad esu šių knygų gerbėja, bet man jos patinka. Aš mačiau pirmus du filmus, bet trečią dar neperžiūrėjau, tačiau knygos visada bus geriau, kadangi ten yra pateikta kur kas daugiau informacijos ir pati gali susikurti įvairias scenas. Filmai aišku taip pat yra geri.
- Didžiausias tavo turtas?
- Tikriausiai tai mano teniso raketės. Jeigu kas nors iš manęs jas paimtų labai nusiminčiau.
- Jeigu atsidurtum negyvenamoje saloje ir galėtum turėti tik vieną daiktą, ką pasiimtum drauge su savimi?
- Ką nors iš komunikacijų priemonių - greičiausiai telefoną..
- Kokią žmogaus savybę labiausiai vertini?
- Man patinka tokie žmonės, kurie pirma pagalvoja, o po to tik kalba.
- Kaip manai, kaip tave galėtų apibūdinti geriausias tavo draugas?
- O, Dieve net nežinau... kaip tik nori! Manau pasakytų, kad aš esu gana rami, bet laiminga.
.......................................
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą