Jau nuo mažens vadinta kaip būsima čempionė Anastasia Pivovarova kol kas tik jaunių tenise patvirtino šias prognozes ir vienu metu pasaulyje užėmė antrą vietą. Tuo metu ji taip pat laimėjo penkis ITF serijos turnyrus, bet traumų virtinė pristabdė prasidėjusį progresą suaugusiųjų sporte.Tačiau regis dabar vėl yra ženklų, kad 20-metei rusei ėmė šypsotis sėkmė. Šiemet pradėjusi tik nuo kvalifikacijos ji pasiekė trečią ratą "Roland Garros" varžybose, o šią savaitę Gašteine pirmą kartą karjeroje pateko į WTA turnyro ketvirtfinalį.
....................................................................
- Kaip pradėjote žaisti tenisą?- Man buvo šešeri. Mano tėvai nuvežė mane į vieną geriausių teniso mokyklų Rusijoje "Luzhniki". Buvo testas naujai naujokų grupei ir aš juos visus išlaikiau. Po metų treneriai mano tėvams pasakė, kad aš labai patobulėjau ir turiu potencialą tapti profesionale. Jie paklausė ar nenorėtų, kad aš persikelčiau į vaikų grupę, kurie nori tapti profesionalais. Aš taip ir padariau.
- Ar turėjote teniso idealą kai buvote vaikas?
- Kai pradėjau žaisti tenisą tai buvo Anna Kournikova ir Maratas Safinas. Visų pirma jie abu puikiai atrodo ir visada buvo didelis džiaugsmas stebėti jų žaidimą. Be to abu labai talentingi ir tikri kovotojai. Aš pažįstu Maratą - tai puiki asmenybė.
- Kaip apibūdintumėte savo žaidimo stilių?
- Aš mėgstu skirtingų smūgių kombinacijas, mėgstu keisti ritmą, kamuoliuko skridimo aukštį ir žaisti protingą tenisą. Man patinka daug bėgti, todėl turiu daug kantrybės kovoti dėl kiekvieno taško. Aš labai mėgstu žaisti ant grunto, bet man patinka ir kietos dangos kortai.
- Jeigu galėtumėte iš kito žaidėjo pavogti kokį nors smūgį, koks jis būtų?
- Tai būtų Justine Henin bekhendas.
- Jūs visada treniravotės Rusijoje?- Rusijoje užsiiminėjau trijuose skirtinguose klubuose, bet kai man buvo 12 metų aš išvykau į Ameriką ir žiemos sezono metu treniruodavausi Floridoje. Iš pradžių buvau Evert, o paskui Bollettieri teniso akademijoje. Kada prasidėdavo grunto sezonas grįždavau į Europą ir treniruodavausi Rusijoje. Šiuo metu aš bazuojuosi Barelonoje Sanchez-Casal teniso akademijoje. Čia pradėjau treniruotis tik šiais metais, likus mėnėsiui iki "Roland Garros" varžybų pradžios.. Aš turiu du trenerius - Stefanas Ortega dirba su manimi, bet nevažinėja drauge, o Tony Baldellou važiuoja su manimi ir dirba visą darbo laiką. Dani Romero yra mano fizinio pasirengimo treneris.
- Jau keli metai kai baigėte dalyvavimą jaunių varžybose. Koks buvo perėjimas į profesionalų tenisą?
- Po to, kai baigiau jaunių tenisą tris metus iš eilės turėjau tikrai labai rimtas traumas ir jos niekaip nesiliovė. Iš pradžių buvo nutraukti pilvo raumenys - nežaidžiau tris mėnesius. Tada aš turėjau problemų dėl nugaros - penki mėnesiai, tada susilaužiau riešą - dar trys mėnesiai. Aš visada buvau geriausių žaidėjų 200-tuke, bet be traumų per metus žaidžiau galbūt tik penkis turnyrus, todėl ten išsilaikyti buvo labai sunku.
- Koks svarbiausias skirtumas tarp jaunių ir suaugusių teniso?
- Pagrindinis skirtumas, kad jūs niekada nieko negausite už dyką. Tuo tarpu jaunių turnyruose galima pasiekti pusfinalį praktiškai beveik nieko nedarant. Moterų varžybų pirmame rate ar netgi kvalifikacijoje reikia sunkiai kovoti, kad galėtum laimėti kiekvieną tašką. .
- Koks sunkiausias priešininkas buvo ligi šiol?- Sunku pasakyti todėl, kad kiekvienas susitikimas yra sunkus. Aš buvau tikrai labai laiminga kad Vimbldone galėjau sužaisti prieš tokią puikią žaidėją kaip Maria Sharapova, todėl, kad neįveikiau kvalifikacijos barjero, bet gavau galimybę dalyvauti pagrindinėse varžybose kaip laiminga pralaimėtoja. Bet jūs patys galėjote įsitikinti tame mače, kad tai buvo jos mėgstamiausias paviršius …, aš neturėjau daug laiko, ji žaidė labai greitas ir galingai ir nugalėjo mane 6:1,6:0. Bet man tai buvo gera patirtis lyginant mano ir jos žaidimo lygį ant žolės.
- Kokie jūsų tikslai tenise?
- Šiuo metu mano tikslas iki kitų metų Australian Open turnyro pakilti į geriausių pasaulio tenisininkių pirmą šimtuką, kad daugiau nereikėtų žaisti jokių kvalifikacijų. Aš žaidžiau prieš Samantha Stosur trečiame "Roland Garros" varžybų rate ir manau, kad jeigu nežaidi kvalifikacijos esi mažiau pavargus ir gali pademonstruoti kur kas geresnį žaidimą. Tikslas ilgesniam laikotarpiui - norėčiau pasiekti pirmą dešimtuką.
- Ar turite mėgstamiausią miestą?
- Man labai patinka Barselona. Miesto centras yra labai gražus. Be to yra kalnai ir paplūdimys, kuriuos aš labai mėgstu. Man taip pat patinka sugrįžti į Maskvą. Ten aš būnu ne taip dažnai, bet šį miestą labai mėgstu.
- Kaip reikalai su mokslu?
- Baigiau vidurinę mokyklą keletą paskutinių metų neakivaizdiniu būdu - atsiskaitinėdama internetu. Aš taip pat turėjau privačias pamokas pas mokytojus. Šiuo metu irgi neakivaizdžiai studijuoju ekonomiką Rusijos universitete.
- Yra miela istorija susijusi su jūsų matematikos mokytoju?- Taip mano matematikos mokytojas pradėjo verkti kai aš jam pasakiau, kad ketinu tapti teniso profesionale. Mokykloje aš labai gerai supratau skaičius. Manau, kad tam turiu labai gerus genus iš savo senelio.
- Jūs pagalvojate, ką būtumėte veikusi gyvenime jeigu nežaistumėte teniso?
- Nemanau, kad būčiau turėjus tik vieną darbą, nes aš negaliu pagalvoti apie sėdėjimą įstaigoje darančioje tą patį darbą kiekvieną dieną. Man tikrai atsibostų. Taip galbūt pora skirtingų darbo vietų! Jei aš studijavau ekonomiką, tai galbūt imčiausi verslo ar bankininkystės. Galbūt kažkokios vadybos.
- Kaip mėgstate praleisti savo laisvą laiką?
- Kaip ir kiekviena mergina mėgstu vandens procedūrų centrus ir jeigu turėčiau laisvą dieną laiką praleisčiau būtent ten. Aš mėgstu skaityti, mėgstu muziką,mėgstu eiti į kiną,apsipirkinėti, o šiuo metu mokinuosi kaip reikia gaminti valgį. Kelionių metu mes išbandome ne vienos šalies virtuvę. Man patinka italų ir taip pat rusų, bet tarkim jeigu aš esu Kinijoje ir man patiks valgis aš paprašysiu recepto ar susiieškosiu internete, kad galėčiau pabandyti pasigaminti jį ir pati.
- Turite mėgstamą knygą?
- Mano mėgstamiausia knyga Lanco Armstrongo "Ne apie dviračius: mano kelias atgal į gyvenimą". Aš perskaičiau ją tuo metu kai buvau traumuota ir man tai davė postūmį, kad reikia kovoti iki galo, todėl kad psichologiškai tai buvo sunku padaryti.
- Kas yra jūsų brangiausias turtas?- Šeima skaitosi? Aš labai juos myliu ir labai ilgiuosi. Jie visi gyvena Maskvoje ir jeigu aš tik turiu galimybę ištrūkti bent keliom dienoms vykstu pasimatyti su šeima ir draugais. Man jie turi didžiausią vertę.
- Papasakokit apie savo šeimą?
- Mano tėvelis yra statybų kompanijos Maskvoje direktorius ir dar dirba kasybos pramonėje, o mano mama nuolat man padeda keliaudama drauge su manimi. Aš turiu du įbrolius - vienam 25, o kitam tik ką sukako 10 metų.
- Kaip manote kaip jus galėtų apibūdinti jūsų geriausias draugas?
- Kad aš esu labai nuoširdi. Jeigu tai bus mano geriausias draugas ar mano šeima aš pasiruošusi duoti viską ir nesvarbu kiek tai kainuos jeigu tik jiems reikalinga mano pagalba. Taip pat aš esu linksmas žmogus, nes turiu gerą humoro jausmą.
- Kokias kitų savybes vertinate?
- Pirmiausia sąžiningumą, gerą humoro jausmą ir sugebėjimą būti stipriu sunkiais momentais.
- Jeigu turėtumėte galimybę susitikti su bet kuo pasaulyje. Kas jis būtų?
- Jeigu to paties būtumėte paklausę prieš kelis metus tai būčiau atsakius, kad Šarapova. Aš esu be galo laiminga, kad man pavyko su ja susitikti ir šiek tiek pažinti. O šiuo metu pasakyčiau, kad tas žmogus būtų Roger Federeris, todėl kas aš esu didelė jo fanė - jis mano idealas.
- Jeigu atsidurtumėte negyvenamoje saloje ir turėtumėte galimybę turėti tik tai vieną daiktą ką pasirinktumėte?
- Sakyčiau muziką. Aš klausausi visko: hauso, R&B, popso - tai priklauso nuo mano nuotaikos. Be muzikos aš neįsivaizduoju kaip įmanoma gyventi.
....................
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą