Francesca Schiavone šeštadienį tapo pirma Italijos tenisininke laimėjusia Didžiojo kirčio turnyrą per visą šalies istoriją, o kitą savaitę šoktels net į šeštą vietą WTA reitinge.Po mačo linksmai vykusioje spaudos konferencijoje ji sakė, kad labai gerai pasiruošė finalui, kad ją pasveikino Italijos prezidentas, pažymėjo Federacijų taurės varžybų reikšmę ir pati pasiūlė pavadinimą straipsniui apie mačą..
..................................................................
- Mes esam matę daug žaidėjų istorijų ypač savo karjeros pabaigoje kada sužaisdavo gerą turnyrą - pasiekdavo pusfinalį arba finalą, tačiau labai retai laimėdavo. Šiandien jūs sužaidėte fantastišką mačą. Kaip jums tai pavyko? - Aš labai gerai pasiruošiau finalui tiek psichologiškai, tiek taktiškai. Aš labai susikoncentravusi žaidžiau geimus ant savo padavimo. Stengiausi atsijungti nuo visko ir susikoncentruoti tik į savo žaidimą bei žaisti kaip galima agresyviau.
- Prieš dvikovą su treneriu atidirbote taktiką dažnai eiti prie tinklo taip padidinant agresyvumo lygį savo žaidime? Ir antras klausimas: akivaizdu, kad italai jus palaikė viso susitikimo metu. Jūs jautėt tai?
- Prancūzų sirgaliai?
- Ne, tie, kurie buvo už jūsų?
- Ai, si, si, si, si. Tai mano šeima, tie, kurie su manimi dirba ir mano seni draugai kuriuos pažįstu nuo 2-3 metų amžiaus.. Aš labai, labai laiminga. Kai aš pamačiau juos paklausiau: "Ką jūs čia veikiate?" Jie atsakė, kad sėdo į automobilį ir per 10 valandų čia atvažiavo. Tada pasakiau, kad jie tiesiog bepročiai, o jie atsakė aš nebūčiau apmokėjusi už jų skrydį, todėl atvyko automobiliu. Tai buvo tiesiog nuostabu. Kas liečia dėl ėjimo į tinklą - taip, mano taktika buvo eiti į priekį, ir daryti spaudimą jos bekhendui bei turėt daugiau progų smūgiuoti iš forhendo. Bandžiau žaisti kaip įmanoma agresyviau eidama į korto priekį.
- Ar kada nors svajojote apie pergalę "Roland Garros'' varžybose? Tikėjot, kad tai realu?
- Aš visada apie kažką svajoju ir visada tikiu savimi, kas padeda man visose gyvenimo situacijose. Dabar aš labai laiminga.
- Ką reiškia, kad maža mergaitė, kuri kažkada tik mokėsi žaisti tenisą dabar tapo šio prestižinio turnyro čempione?
- Tai reiškia, kad kiekvienas turi galimybę tapti tuo, kuo jie tikrai nori tapti ir gyvenime pasiekti visas viršūnes. Būtent tai atsitiko su manimi.
- Fotosesiją su jumis ir taure truko labai ilgai - Jūs sėdėjot, stovėjot, buvot pasukus skirtingais kampais. Apie ką tuo metu galvojote? - Aš nesuprantu (juokas salėje). Jūs apie fotosesiją automobilyje? (nedidelė pertraukėlė bandant išsiaiškinant klausimą italų kalba). Ai, aišku. Aš galvojau, kad pasiekti šią viršūnę reikia labai sunkiai dirbti ir dar reikia, kad tavo viduje būtų kažkas ypatingo. Aistra, kuri ateina iš širdies. Negalima pasiekti to, jeigu neatiduodi visko ką turi.
- Kažkas jums davė mobilųjį telefoną ir jūs kalbėjotės. Ar galite sužinoti, su kuo?
- Skambino Italijos Respublikos prezidentas (Giorgio Napolitano).
- Ką jis pasakė?
- Pasveikino mane ir patarė mėgautis šia akimirka. Pasakė, kad tai didžiulė garbė visai Italijai.
- Italija antrus metus iš eilės pateko Federacijų taurės finalą. Jūs jau laimėjote šias varžybas. Ar manote, kad pergalė "Roland Garros" varžybose yra tam tikras atlygis už darbą, kurį atlikote dėl moterų teniso Italijoje?
- Fed Cup - puikus turnyras ir man labai pasisekė, kad turiu labai gerą partnerę. Drauge mes tampame labai stipria komanda (kalbama apie Flavia Pennetta.). Dabar mes turėsime važiuoti į JAV ir pabandyti laimėti dar vieną trofėjų, tačiau iki to liko dar labai daug laiko. Bet, žinoma Fed Cup varžybos man labai padėjo patobulinti savo tenisą.
- Viso pasaulio laikraščiuose, televizijos reportažuose mirgės įspūdingos antraštės skirtos jūsų pergalei. Sensacija, nerealu, taip negalėjo būti. O kokį pavadinimą duotumėt jūs?
- Hmm. Peržengti ... Peržengti galimybių ribas.
- Kas nors viduje pirmą kartą atvykus į Paryžių sakė jums, kad galite čia laimėti?
- Jei atvirai, ne, turbūt ne. Bet aš visada svajojau apie pergalę šiame turnyre. Kada paskambinau savo tėčiui, jis man pasakė, kad prisimina apie šią mano svajonę. Atsikėlusi kiekvieną rytą tu eini dirbti su panašiomis mintimis kaip šios. Galbūt šios svajonės buvo toli nuo realybės, tačiau paaiškėjo, kad toli yra gana arti.
- Tiebreako metu su kiekvienu tašku jūs buvote vis arčiau ir arčiau pergalės. Kaip jautėtės tuo momentu? - Jutau, kad manyje kaupiasi papildoma energija - vis daugiau ir daugiau, ir daugiau. Aš negalėjau jos sustabdyti. Aš jaučiau, kad atėjo mano metas ir nepraleidau savo šanso. Apie nieką negalvojau, o tiesiog norėjau laimėti kiekvieną tašką ir parodyti savo tenisą.
- Jūs trečiame rate įveikėte kinietę Li Na. Prieš tą dvikovą vienas italų reporteris pranešė, kad jūs jam sakėt, kad Na Li bus mačo favoritė. Galite palyginti savo jausmus dabar ir turnyro pradžioje?
- Li Na yra labai talentinga žaidėja ir jūs niekada nežinote, kaip ji sužais. Manau, kad būtent šioje dvikovoje aš žengiau pirmą žingsnį pergalės link. Žaidžiau labai gerai ir greitai, ir po pergalės prieš ją sau ištariau, kad aš tikrai galiu tai padaryti.
- Tai reiškia, kad po pergalės prieš Li Na jūs patikėjote, kad galite laimėti visą turnyrą?
- Taip.
- Pas jūsų gerbėjus ant marškinėlių buvo užrašas "Francesca, viskas įmanoma."
- Schiavo, Schiavo. Taip mane vadino, kai buvau jaunesnė.
- Ar galite papasakoti šių marškinėlių atsiradimo istorija?
- Aš tikrai nežinau, nes jie atvyko tik šį rytą automobiliu, ir pamačiau juos tik tada, kai viskas baigėsi. O dabar jie išvažiuoja, todėl nemanau, kad kažką sužinosiu per artimiausias 2-3 dienas.
- Prieš dvikovą jūs sakėt, kad finale laimės tenisininkė, kuri bus protingesnė. Vadinasi tai jūs. - Taip, tai aš (juokiasi).
- Dabar tikriausiai Italijoje tapsite nacionaline didvyre. Kaip jaučiatės dėl to? Ko laukiate tėvynėje? Ar sveikins dabar jus ten kelias savaites? Susirinks Romoje 50 tūkstančių žmonių?
- Ne. Koks skirtumas? Noriu grįžti namo pas mamą ir tėtį. Šiuo metu tai mano pagrindinis tikslas. Paprastai, mes 10 žmonių būryje puikiai papietaujame arba pavakarieniaujame. Manau, dabar turėsiu nupirkti kitą, didesnį namą, kad galėtų tilpti 50 žmonių. Tiesą sakant, nežinau, kas vyksta Italijoje, bet man garbė būti čempione ir žmogumi, kuris kažkam gali tapti pavyzdžiu.
- Beveik prieš dvi savaites, jūs sužaidėte savo pirmą susitikimą, atrodo, 12-ame korte. Buvo 28 laipsniai šilumos ir jums teko žaisti tris valandas, kad nugalėtumėte merginą iš Rusijos.. Atrodo, kad tai buvo Kulikova (Schiavone nugalėjo Regina Kulikova 5:7,6:3,6:4. Jums tai buvo ne vienintelis atkaklus susitikimas Paryžiuje. Kiek jums padėjo kovotojos dvasia per šias savaites?
- Kovotojos dvasia - tai viena pagrindinių savybių, kurią aš turiu. Visada svarbu kovoti iki pabaigos - ne tik korte, bet ir kitose gyvenimo srityse. Aš atsimenu, kad ta dvikova buvo labai sunki, bet man pavyko gerai sužaisti lemiamais epizodais. Po kelių susitikimų pasakiau savo treneriui, kad nedemonstruoju gero teniso, bet svarbiais momentais - kada rezultatas būna 4:4, 5:4 - žaidžiu labai gerai. Manau, kad tai tapo vienu iš lemiamų veiksnių.
- Per tris pastaruosius susitikimus jūsų firminiu ženklu tapo po pergalės pabučiuoti gruntą. Jūs prašėt jo jus padaryti čempione?
- Taip, taip, aš kalbėjau su juo. Man žemės pabučiavimas - tai būdas padėkoti gruntui, šiam nuostabiam turnyrui ir pagrindiniai arenai.
- Kuo jūsų nuomone, tai pasireiškė, kad finale buvote protingesnė? - Aš labai gerai pasirengiau mačui ir negalvojau apie kitus dalykus. Aš žinojau, ką turiu daryti vienoje ar kitoje žaidimo situacijoje, į kokią korto vietą siųsti kamuoliuką. Manau, kad tai protingas tenisas.
- Apie ką galvojote mačpointo metu?
- Ką galvojau? Taip, tai mano šansas. Dabar man ji paduos į kairę po bekhendu, reikės įeiti į kortą ir sužaisti agresyviai darant jai spaudimą. Štai apie ką aš pagalvojau.
- Jūs pasiėmėte šiek tiek grunto su savim iš korto?
- Ne, bet manau, kad tai padarysiu.
- Galbūt reikėjo įberti jo į taurę?
- Ne. Tai per daug svarbus trofėjus. Žinote, iki šiol aš buvau laimėjus tris turnyrus. Trofėjus iš pirmo turnyro sulūžo. Galvoju gerai pabandysiau suklijuoti, bet nieko nepavyko.Tada nugalėjau Maskvoje ir gavau taurę panašią į "Roland Garros" taurę ir tai buvo puiku.. o paskui lėkštę iš Barselonos (juokiasi). Dabar davė šį trofėjų. Ant jo yra mano vardas ... Tai kažkokia fantastika.
- Jūs papasakojote ką galvojote mačpointo metu. Po to jai nepavyko smūgis ir jūs supratote, kad dabar tapote čempione. Kokios buvo jūsų mintys tuo metu?
- Nežinau. Pagalvojau, kad būsiu čempione, geriausia turnyro žaidėja. Mūsų buvo 128 ir būtent aš laimėjau. Tai buvo labai emocionali akimirka, ir nežinau, ką dar galiu apie tai pasakyti... O ką sako Federeris? Rafa? (Juokiasi). Bandau prisiminti, bet negaliu.
.............................
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą