Gimęs būti geriausiu!

Ričardas Berankis – talentingiausias Lietuvos tenisininkas. Būdamas vos dviejų metų, pirmąkart į rankas paėmė raketę ir pakeitė Lietuvos teniso istoriją. Dabar Ričardui jau 19 metų. Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje jis užima 195-ąją vietą. Varginančios treniruotės, įtempti mačai, suskaičiuotos kiekvienos sekundės – tai tik dalis kelio, siekiant būti geriausiu. Ričardas visa širdimi atsidavęs tenisui ir apie kitą profesiją net negalvoja. Jam tenisas – gyvenimo aistra ir malonus užsiėmimas.

.......................................

– Kokia buvo karjeros pradžia?
Tenisu susidomėjau būdamas vos dviejų metų. Su šeima važiavome pro teniso kortus. Sesuo (tuomet jai buvo šešeri) pradėjo klausinėti, kas yra tenisas ir kaip jis žaidžiamas. Pamažu ji įsijautė į šį žaidimą, kuris jai labai patiko. Kadangi visur būdavome kartu, tai ir aš pradėjau žaisti. Kiek save pamenu, tai tik teniso kortuose (nuoširdžiai juokiasi).
Nuo mažumės mus abu tėvai vežiojo į teniso treniruotes. Pamenu, darželį lankiau tik pusę dienos. Visi vaikai eidavo pietų miego, o mane pasiimdavo namiškiai – visi kartu važiuodavome į teniso kortus. Kol buvau vaikas, viskas vyko daugiau žaidimo forma. Ateinu į treniruotę – pamušinėju kamuoliuką, pažaidžiu. Tiek aš, tiek ir tėvai į šį užsiėmimą žiūrėjo labai atsakingai. Rimtai treniruotis pradėjau sulaukęs dešimties metų. Treneris Remigijus, atvykęs į Vilnių, pasisiūlė mane treniruoti. Tėvai sutiko, nes neturėjo pakankamai pinigų. Taip išvažiavau į Šiaulių teniso mokyklą.

– Ar pradėjęs sportuoti turėjote tikslą tiek daug pasiekti?
Žinoma, tikslą visuomet turėjau ir turiu. Vaikystėje, kai buvau mažas, ir tikslai buvo mažesni. Vėliau, patekęs į trenerio Remigijaus rankas, suvokiau – kad žaisčiau kuo geriau, reikia išnaudoti kiekvieną galimybę. Keista, tačiau ši sporto šaka man vis dar nenusibodusi. Juk galėčiau mesti tenisą ir eiti žaisti futbolą. Tačiau apie tai aš niekada negalvoju. Net ir po pralaimėjimų. Vienos varžybos nepasisekė – pasiseks per kitas!

– Kaip save motyvuojate sportuoti?
Niekada niekas manęs nevertė treniruotis. Tenisas man visuomet patiko. Nors daug valandų praleisdavau sportuodamas, tačiau jau nuo pirmųjų dienų šis žaidimas man labai patiko. Kai draugai eidavo į kiemą, nė kiek dėl to nesigraužiau. Nuo dešimties metų tris savaites praleisdavau Šiauliuose ir vieną – Vilniaus mokykloje. Visas mano laisvalaikis – tenisas. Man patinka įtemptas gyvenimo būdas. Dvi savaites buvau apleidęs treniruotes ir jau pradėjo mausti raumenis.

– Kaip atrodo eilinė Jūsų diena?
Priklauso nuo tam tikro periodo Pavyzdžiui, paruošiamuoju metu, likus trims savaitėms prieš varžybas, treniruojuosi labai daug. 9.30 ryte darau apšilimą, vėliau seka treniruotė iki 12.30 valandos. Pertrauka tik 15 minučių. Vėl fiziniai pratimai. Paskui papietauju ir 15.30 val. vėl apšilimas, treniruotė. Kartais papildomai dar atlieku fizinius pratimus. Viskas priklauso nuo savijautos. Treniruotis baigiu apie 19 val. vakaro. Ir taip kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį.
Po varžybų keletą dienų pailsiu ir smarkiai nesitreniruoju. Tai taip pat priklauso nuo turnyro. Jeigu jis pavykęs, patenku į pusfinalį. Ten manęs laukia daug mačo kiekių. Tuomet poilsis būna aktyvus – fiziniai pratimai, tenisas...

– Kokių savybių reikia, kad sektųsi žaisti tenisą?
Pirmiausia – užsispyrimo. Taip pat reikia nebijoti sunkiai dirbti. Žinoma, būti ir šiek tiek talentingam. Yra nemažai jaunuolių, kurie užsidega noru – lankyti tenisą, tačiau labai greitai meta. Pasak jų, tenisas tampa darbu, prievole, o ne malonumu. Kiti verčiau žiūri televizorių, užuot lieję prakaitą treniruočių salėje. Čia kiekvieno žmogaus asmeniškas pasirinkimas. Talentas, darbas ir noras – trys komponentai, reikalingi siekiant aukštumų. Jeigu būsi tik talentingas, bet nedirbsi ir nedėsi pastangų, tuomet talentas taps beverčiu. Pažiūrėkite, kokie fiziškai stiprūs būna tenisininkai varžybų aikštelėje. Jie gali bėgioti ir bėgioti! Šie rezultatai – sunkių ir atkaklių nuolatinių treniruočių darbo vaisiai.

– Kaip psichologiškai ruošiatės prieš mačą?
Stengiuos su žaidėju susipažinti iš anksto. Jeigu nepažįstu, tuomet žaisdamas vadovaujuosi intuicija, stebiu jį, žaidimo eigoje stengiuosi perprasti savo varžovo taktikas. Tuomet pamatau vadinamąsias „skyles.“ Su tais oponentais, su kuriais teko anksčiau žaisti, šiek tiek lengviau. Galiu nuspėti, kokias taktikas jie panaudos. Kartais nutinka ir priešingai. Pavyzdžiui, priešininkui prieš tai mačuose nesisekė servuoti dešine, o šiandien – kuo puikiausiai pavyko! Viskas vyksta labai greitai ir spontaniškai. Man įdomu, nes reikia dirbti fiziškai, mąstyti ir viską labai gerai atlikti.

– Kas sunkiausia tenise?
Tenise naudojamos skirtingos taktikos. Iš fizinės pusės – nelengva, kai tuo pačiu metu reikia ir lakstyti, ir susikoncentruoti, ir stebėti atlekiantį kamuoliuką. Tuo pat metu reikia apgalvoti žaidimo taktikas: kaip paservuoti kamuoliuką, aukštą, žemą, ar suktą, įstrižą smūgį duoti. Kadangi daug treniruojuosi, įpratau taip mąstyti. Ne mažiau svarbi ir pati žaidimo psichologija – mintyse dėlioji laimėtus ir pralaimėtus taškus. Taigi, tenisas – tai fizinis ir psichologinis sportas kartu. Nors kai kam gal atrodo, jog mušinėju kamuoliuką, kur papuola...

– Ko pasimokote iš pralaimėjimų?
Jei pavyksta laimėti prieš stiprų varžovą – pasimokau taktikos ir žaidimo stiliaus. Nieko nekopijuoju, nemėgdžioju ir neturiu susikūręs tenisininko idealo. Žinoma yra žaidėjų, kurių žaidimo stilius mane žavi, tačiau būti tokiu, kaip jie – nenoriu.
Labai džiaugiuosi, jei pavyksta nugalėti. Tuomet ramiai švenčiu pergalę savo šeimos rate. Pralaimėjęs dažnai pykstu ant savęs dėl padarytų klaidų. Tačiau tai mane motyvacija veikti ir žaisti kuo geriau. Pyktis – mano motyvacija. Oponentui pykčio nejaučiu, nes klaidos juk mano. Nors dažniausiai jos nežymios, tačiau labai reikšmingos ir lemiamos.

– Kokios jūsų ambicijos tenise?
Noriu būti pirmas. Siekiu aukštumų ir tikiu, kad viskas priešaky. Žinau, kad galiu daug pasiekti. Tereikia daug dirbti. Labai džiaugiuosi savo pasiekimais ir esu laimingas.Perėjimas į vyrų tenisą buvo labai sudėtingas. Vadinamieji „crucial“ (lemiamieji) taškai gali pakeisti visą mačo eigą. Todėl perėjęs iš jaunių į suaugusių lygą sulaukiau daug kritikos. Neva, jaunių tarpe patekdavau į finalą, o suaugusių lygoje – ne. Iš karto pralaimėdavau pirmame ar antrame ture. Juk ne viskas iš karto pavyksta. Dėl nieko nesigailiu. Jeigu iš naujo rinkčiausi profesiją, tai būtų – tenisas. Gyvenu tenisu, alsuoju juo ir man tai patinka.

Jis daugybę valandų praleidžia teniso kortuose, gludindamas servavimo įgūdžius ir taktikas. Kiekvieną dieną galvoja tik apie vienintelį tikslą – būti geriausiu. Kai po sunkios treniruočių dienos grįžta namo – norisi tik miegoti. Tačiau niekas Ričardo Berankio neverčia to daryti. Svarbiausia – jis Laimingas. Laimingas, nes mėgaujasi ir gyvena tik tenisu.

''Būk LaiminGas''

.................