Tenisininko Lauryno Grigelio tėvų pasiaukojimas – ne veltui

Retai mūsų šalyje matomas aštuoniolikmetis Laurynas Grigelis tapo tikru atradimu Lietuvos teniso aistruoliams, kurių dėmesys pastaraisiais metais sukosi apie kitą talentingą žaidėją Ričardą Berankį.
Kai L.Grigelis su Lietuvos trispalve lakstė po teniso aikštyną Vilniuje, o keli tūkstančiai sirgalių Vito Gerulaičio teniso arenoje atsistoję jam kėlė griausmingas ovacijas, emocijos sprogo ir mažame Čividino miestelyje Italijoje. Ten Auksė ir Stanislovas Grigeliai, prigludę prie kompiuterio ekrano, matė, kaip jų vienturtis sūnus sužaidė, kaip jis pats įvertino „geriausią savo gyvenimo mačą“.

„Aišku, kad jaudinomės labiau nei Laurynas“, – po lemiamos dvikovos su britais patvirtino 39 metų A.Grigelienė.

„Ant mano galvos žilų plaukų ir taip netrūksta, bet po penkių setų mačo jų atsirado dar daugiau“, – neslėpė 42 metų S.Grigelis.

Prieš šešerius metus Grigeliai pasiryžo keisti savo gyvenimą, kad sūnus galėtų žaisti tenisą ir tai darytų gerai.Taip, kaip praėjusį sekmadienį, kai L.Grigelis padėjo Lietuvos teniso rinktinei iškovoti pergalę 3:2 prieš britus Daviso taurės turnyro Europos-Afrikos zonos 2-osios grupės pirmojo rato mače.

Aukštyn kilo Italijoje

Prieš 12 metų Klaipėdoje karštą vasaros popietę S.Grigelis perskaitė laikraštyje skelbimą ir net negalėjo įsivaizduoti, kaip tai sujauks šeimos gyvenimą. Skelbime vaikai buvo kviečiami lankyti teniso treniruočių pas Valdonę Pavilionienę. Netrukus šešiametis Laurynas jau mojavo teniso rakete.

Tačiau tobulėti Klaipėdoje buvo nelengva, nes stipriausias mūsų šalies teniso centras veikė Šiauliuose, kur tuo metu treniravosi ir R.Berankis. Trenerė V.Pavilionienė padėjo tapti Laurynui vienu geriausių žaidėjų savo amžiaus grupėje Lietuvoje, bet paskui palinkėjo ieškoti kito karjeros kelio.

„Klaipėdoje nebeliko su kuo žaisti, o mesti teniso nesinorėjo, nes Laurynas turėjo gabumų šiai sporto šakai. Teko dairytis kitų variantų“, – prisiminė tenisininko tėvas.

Į išsiųstus laiškus ieškant tolesnės karjeros krypties atėjo du atsakymai: vienas iš Anglijos, kitas – iš Italijos.Ironiška, bet anglai, kurių atstovą prieš savaitę Daviso taurės turnyre parklupdė L.Grigelis, atsiuntė atsainų laišką. Britai nepažinojo Lauryno ir norėjo iš pradžių įsitikinti lietuvio galimybėmis.Italai kvietė šilčiau, ir 2004 metais L.Grigelis su magistro studijas paskubomis baigusia motina išvažiavo į Čividino miestelį, esantį per pusšimtį kilometrų nuo Milano.
Lietuviai išvažiavo nemokėdami italų kalbos ir neturėdami šioje šalyje pažįstamų.

„Kiekvieną mėnesį pasiūlydavau Laurynui važiuoti namo, bet jis vis sakydavo: mama, pakentėkime dar truputį, – pasakojo A.Grigelienė. – Taip ir gyvenome „ant lagaminų“.

3 tūkst. gyventojų miestelyje nebuvo visuomeninio transporto. Lietuviams teko sukarti daugybę kilometrų pėsčiomis, nes savo automobilio pirmaisiais metais Italijoje jie neturėjo.Tik kai S.Grigelis paliko darbus Klaipėdoje ir persikraustė į Italiją, Laurynui tapo lengviau. Tačiau ne visai šeimai.
Jaunam tenisininkui reikėjo vis dažniau rungtyniauti ir toliau keliauti. Tai daug kainavo.Vien praėjusiais metais L.Grigelis dalyvavo trijose dešimtyse turnyrų. Kelionėms, pratyboms ir kitoms išlaidoms reikėjo apie 0,5 mln. litų.

„Jei manęs eilinis žmogus paklaustų, ar leisti savo vaiką į tenisą, atsakyčiau: „Niekada“, – sakė A.Grigelienė.''Šis kelias yra labai ilgas ir sunkus, jei neturi daug pinigų. Dauguma turbūt įsivaizduoja, kad esame turtingi žmonės, bet taip nėra. Turėjome labai daug ką aukoti, kol atsirado rėmėjų.“

Svajonė – pirmasis šimtukas

L.Grigelis suko kitu keliu negu metais vyresnis jo tautietis R.Berankis.Kol iš Šiaulių treniruotis į JAV išvykusio Ričardo žvaigždė spindėjo jaunių teniso varžybose, Italijoje šešiolikos metų sulaukęs Laurynas perėjo į profesionalųjį sportą ir pradėjo kautis su vyrais.Teko patirti daug pralaimėjimų, bet jaunas užsispyręs klaipėdietis nenuleido rankų.
Pernai kovo mėnesį ATP reitinge lietuvis galėjo rasti savo pavardę 1538 vietoje, tačiau per metus jis pakilo daugiau nei tūkstančiu pozicijų.Praėjusiais metais L.Grigelis laimėjo teniso turnyrą Velse, o šiuo metu reitinge yra užkopęs į 519-ąją vietą.

„Norėčiau šiuos metus baigti būdamas tarp 400 geriausių, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Grigelis, – o kada nors patekti į pirmąjį šimtuką. Paskui laimėti vieną „Grand Slam“ turnyrų. Nesvarbu, kurį iš keturių“.

L.Grigelis gerai jaučiasi Italijoje. Finansiniai reikalai pagerėjo, kai pernai jis sudarė sutartį su Italijos teniso entuziastų įkurta bendrove „Future Talent“, kuriai priklauso „Brusaporto“ komanda.
Vilniuje per Daviso taurės turnyrą viešėjęs treneris Williamas Rota skiria daug dėmesio jaunajam lietuviui per treniruotes Italijoje. L.Grigelis savo namais dabar laiko Italiją, laisvai kalba itališkai, jo mėgstamiausia futbolo komanda yra ne Klaipėdos „Atlantas“, o Milano „Inter“.Tačiau 18-metis niekada nepamiršta, iš kur yra kilęs. Kartą Bergamo laikraščio korespondentas paklausė Lauryno, ką jis mano apie Italijos pilietybę

„Tai nebūtų sudėtinga ir vieną dieną ją gausiu, jei Lietuvos valdžia leis turėti dvigubą pilietybę. Tačiau aš esu lietuvis ir juo liksiu.'',-atsakė L.Grigelis. ''Italijoje man patinka viskas, įskaitant klimatą ir šalies virtuvę, tačiau mėgstamiausias mano patiekalas vis tiek lieka cepelinai.Paprastas valgis, dėl kurio mane mėgsta paerzinti draugai. Tačiau man tai vaikystės simbolis, mano šaknys“.

Kol L.Grigelis keliauja po varžybas per visą pasaulį, jo tėvai lieka namie Čividine. S.Grigelis yra automobiliu vežęs sūnų iš Lietuvos į varžybas Barselonoje, bet pastaruoju metu dėl darbų Italijoje prabangos keliauti paskui Lauryną tėvai negali sau leisti.
Auksė dirba Italijos bendrovėje, kuri iš didelių įmonių gauna prietaisus mašinoms ir tikrina jų kokybę. Stanislovas talkina vietos verslininkams. Grigeliai neslėpė, kad jų asmeninės ambicijos buvo didesnės, o apsiprasti gyventi Italijoje buvo sunkiau, nei jie tikėjosi.Kita vertus, sureikšminti savos aukos dėl sūnaus karjeros tėvai irgi nenorėjo.

„Dabar Laurynas turi specialybę ir mėgstamą darbą. Kai kuriems žmonėms to gauti nepavyksta per visą gyvenimą, – kalbėjo A.Grigelienė. – Mes matome, kad Laurynui patinka tai, ką jis daro. Vadinasi, mūsų finansinės ir moralinės investicijos jau atsipirko“.

lrytas.lt

...............