...........................................................
- Po kelių savaičių jūs oficialiai sugrįžtat į WTA Tour varžybas. Ką jaučiat šiuo metu - susijaudinimą, nerimą, nervingumą?
Jausmą, kuris po truputį apima visas šias emocijas. Iš tikrųjų maniau, kad palikusi tenisą daugiau to nebepatirsiu, bet dabar vėl visi šie jausmai sugrįžo: susijaudinimas, nekantrumas ir teniso alkis. Man tai tarsi stebuklas ir aš noriu grįžti kitu keliu - noriu gėrėtis šia nauja karjera. Anksčiau visada žaisdavau per prievartą, o šiandien noriu sutelkti dėmesį tik į teigiamus dalykus.
- Tikriausiai tai bus pagrindinis skirtumas tarp senosios ir naujosios Justine?
Teisingai. Kai nusprendžiau baigti karjerą daugeliui žmonių ši žinia buvo šokas, tačiau man tai buvo savotiškas išsilaisvinimas. Esu žmogus ne tik tenisininkė ir norėjau pajausti gyvenimą už teniso ribų, pajusti tai ką jaučia visi normalūs 25 metų žmonės. Buvau labai jauna ir per tą laiką kol nebuvau galėjau įkrauti savo psichologines, emocines bei fizines baterijas. Šis sportas daug iš tavęs reikalauja ir dabar vėl ketinu deginti šią energiją su kitais.
- Papasakokite kaip priėmėt sprendimą sugrįžti 2010 metais?
Man pačiai tai buvo netikėta. Paprastai esu tvirtos nuomonės žmogus, bet pirmą kartą supratau kad yra ne tik juoda ir balta, bet ir dar kažkas tarp jų.
- Jūs galite tai paaiškinti?
Esu kilus iš labai sportiškos šeimos ir pergalė ar pralaimėjimas nėra jokia alternatyva, bet netikėtai turėjau suabejoti savo sprendimu. Sunku paaiškinti kaip tai įvyko, bet kai Rodžeris Federeris laimėjo Atvirąjį Prancūzijos čempionatą pradėjau galvoti apie Vimbldono turnyrą kurio niekada nelaimėjau. Bet šį sprendimą turėjau priimti viena, su niekuo apie tai nekalbėjau ir tai buvo gerai.
- Taigi nusprendėte per greitai pasitraukti ir nebuvote pasirengusi dar gyventi po sporto?
Taip. Tai yra mano didelė problema - esu labai nekantri ir visada noriu visko tuoj pat. Labai norėjau kuo greičiau sukurti šeimą, gyventi subalansuotą gyvenimą, bet šie 18 mėnesių be teniso man padėjo suprasti, kad padariau klaidą. Norėjau būti normaliu žmogumi, bet man reikia adrenalino, įtampos ir dar nesu pasirengus gyventi ramų gyvenimą.
- Bet jūs esat laikoma užsisklendusia, netgi drovia, bei vis dar turite susidoroti su visuomenės dėmesiu bei populiarumu. Tai nėra prieštaravimas?
Kartais būna labai sudėtinga, bet pasirinkau tokią profesiją kur visada esu dėmesio centre, tačiau tikrai esu labai intraveriška ir noriu gyventi užsisklendus. Žmonės apie mane galvoja, kad esu kieta ir nepasiekiama, bet man tai yra tiesiog būdas apsaugoti save ir tai visiškai priešinga nei kokia esu iš tikrųjų.
- Poto kai nežaidėte teniso taip pat išgyvenote sunkius laikus?
Pirmus du ar tris mėnesius plaukiau ant euforijos debesies bei radau savo ramybę. Staiga galėjau daryti viską ko per savo tenisininkės nebuvo galima: galėjau tiesiog gėrėtis gyvenimu ir nereikėjo pastoviai žvilgčioti į laikrodį. Galėjau važiuoti slidinėti, bei leisti laiką su mylimais žmonėmis bet po keturių ar penkių mėnesių jaučiausi siaubingai tuščia. Turėjau sau pačiai paaiškinti kad daug iau negaliu imti jokios raketės į rankas ir kažkokiu būdu man tai pavyko ir tai yra viena priežasčių dėl ko sugrįžtu tapus kitu žmogumi. Bet visą tą laikotarpį iš tikrųjų dažnai jaučiausi vieniša.
- Kentėt nuo depresijos?
Taip teko praeiti ir tai, bet man ne gėda tai pripažinti. Kai sergate nepadeda ir tai, kad jus supa žmonės. nes vistiek jaučiate prakeiktą tuštumą ir su visu tuo turite susidoroti pati. Ačiū Dievui, kad radau drąsos iškesti tuos laikus ir kai tai padariau pajutau palengvėjimą.
- Dabar esate laiminga?
Taip, visiškai! Kartais vis dar kyla abejonių, bet vėl viską matau aiškiai - daug daugiau tolerancijos, brandumo. Aš pati save dabar žinau daug geriau ir tai yra neįkainuojama. Jeigu tikite savimi, tai esate geresnės fizinės formos nei kada nors anksčiau.
- Ar tai tiesa?
Aš daviau savo kūnui poilsį bet dabar vėl jis turi priprasti prie naujo streso, spaudimo, taip pat protas turi priprasti prie kitos situacijos. Dabar mes bandome tikslingai treniruotis, kad nepatirti traumų, nes būdama 27 metų jūs tiesiog negalite sau viską leisti.
- Paskutiniu metu moterys anksčiau baigusios karjerą vis dažniau sugrįžta. Kaip tai galite paaiškinti?
Mes esam emocianalios ir labai skiriamės nuo vyrų. Moterims daug sunkiau vienu metu daryti karjerą ir sukurti šeimą, nes visada tenka pasirinkti. Vyrai tuo tarpu gali į turnyrus vežioti savo šeimas, vaikus, o mums tai daryti sunkiau nors Kim Clijsters įrodė, kad tai yra įmanoma. Mes gyvename taip intensyviai jog ateina toks momentas, kad imam ir sprogstam.
- Kim Clijsters. Ką monote apie jos sugrįžimą ir jos sensacingą pasirodymą US Open varžybų metu?
Tai labai įspūdingas. Žinoma aš pažistu ją ilgą laiką, bet tai ką ji padarė yra tiesiog beprotiška. Grįžti ir tada iš karto laimėti Didžiojo kirčio serijos turnyrą yra didelis pasiekimas ir motyvacija man padaryti lygiai tą patį.
- Bet vis tiek lieka klausimas, ką darysit, jeigu nepavyktų sugrįžti į tenisą? Tuomet toliau susietumėt save su teatru?
Taip, mes netgi buvome pradėję repeticijas ir buvau pradėjusi karjerą teatre. Aišku buvo didelė rizika, bet man labai patinka atrasti naujus dalykus ir išbandyti save net tokiose situacijose. Niekada nesigailėjau tai pradėjusi. Mano mama (mirė kai Henin buvo 12 metų) buvo Prancūzų kalbos ir istorijos mokytoja ir ji mokykloje taip pat vadovavo tetrui. Kai man buvo penki ar šeši metai galėjau valandų valandas stebėti repeticijas ir mintimis atsidurti scenoje.
- Bet žaisti tenisą noras buvo dar stipresnis. Kodėl?
Tai tiesa. Tenisas yra dalis mano gyvenimo, dalis manęs. Tenisas man neapsiriboja vien kamuoliuko permušimu per tinklą man tai buvo nuostabi gyvenimo mokykla. Aš daug sužinojau ir tikrai tai žadu daryti ir ateityje.
..................................
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą